Philalethes (Φιλαλήθης, „Tiesos mylėtojas“) – tai Sosiano Hieroklio, III–IV a. sandūros Romos valdininko ir filosofo, parašytas antikrikščioniškas traktatas, kuris, deja, neišliko. Visa, ką šiandien žinome apie šį kūrinį, yra Eusebijaus iš Cezarėjos pateiktos citatos ir nuorodos jo veikale „Prieš Hieroklį“ (Κατὰ Ἱεροκλέους, Contra Hieroclem). Hieroklis, būdamas vienas uoliausių Diokletiano laikų krikščionių persekiotojų, parašė Philalethes kaip filosofinį ir retorinį bandymą parodyti, kad krikščionybė esą paremta apgaulėmis, o Jėzaus stebuklai – menkesni nei pagonių išminčių darbai. Svarbiausia šio veikalo tezė buvo Apolonijaus iš Tianos iškėlimas kaip tariamai pranašesnio už Kristų, remiantis Filostrato kūriniu Apolonijaus iš Tianos gyvenimas. Eusebijus savo atsakomajame traktate demaskuoja Hieroklio metodus: jis parodo, kad Hieroklis selektyviai cituoja Filostratą, nutyli abejones dėl Apolonijaus stebuklų ir taiko dvigubus standartus, lygindamas literatūrinę sofistinę biografiją su Evangelijų liudijimais. Nors pats Philalethes žuvo, jo poveikis išliko – tai pirmasis žinomas bandymas sistemingai panaudoti Apolonijaus figūrą kaip pagoninį „alternatyvų Kristų“, o Eusebijaus atsakas tapo vienu svarbiausių ankstyvosios krikščioniškosios apologetikos tekstų.