Islamo tradicijoje mečetės yra ne tik maldos vietos, bet ir dvasiniai bei kultūriniai centrai, jungiantys musulmonus visame pasaulyje. Tarp jų išsiskiria Šventoji mečetė (Al-Masjid al-Haram) Mekos mieste, dažnai laikoma „artima“ mečete, ir Tolima mečetė (Al-Masjid al-Aqsa) Jeruzalėje, minimos Korane kaip Mahometo dvasinės kelionės (Isra ir Mi’raj) dalis. Šios šventovės, kartu su Pranašo mečete Medinoje, yra švenčiausios islamo vietos, turinčios gilią religinę, istorinę ir simbolinę reikšmę.
Šventoji mečetė (Al-Masjid al-Haram)
Šventoji mečetė (Al-Masjid al-Haram), esanti Mekos mieste, Saudo Arabijoje, yra švenčiausia islamo vieta ir didžiausia mečetė pasaulyje. Jos centre stovi Kaaba – juodas kubo formos statinys, laikomas Dievo namais (Bayt Allah). Kaaba yra maldos kryptis (kibla), į kurią atsigręžia visi musulmonai melsdamiesi. Korane (2:144) Kaaba įtvirtinama kaip dvasinis centras, o hadisuose teigiama, kad malda Šventojoje mečetėje prilygsta 100 000 paprastų maldų (Sahih al-Bukhari, 4.52.299).
Šventoji mečetė siejama su pranašu Abraomu (Ibrahimu), kuris, pagal islamo tradiciją, kartu su sūnumi Izmaeliu (Ismailu) pastatė Kaabą (Koranas, 2:125–127). Mečetė buvo plečiama per amžius: nuo Mahometo laikų, kai ji buvo paprasta atvira erdvė, iki Osmanų ir Saudo Arabijos laikų, kai tapo milžinišku kompleksu, galinčiu sutalpinti milijonus piligrimų. Šiandien mečetė užima apie 356 800 kvadratinių metrų.
- Hadžas ir umra: Šventoji mečetė yra pagrindinis hadžo (privalomosios piligrimystės) ir umros (neprivalomosios piligrimystės) tikslas. Kiekvienas fiziškai ir finansiškai pajėgus musulmonas privalo bent kartą gyvenime atlikti hadžą.
- Dvasinis centras: Kaaba simbolizuoja vienybę, nes visi musulmonai, nepaisydami tautybės, meldžiasi viena kryptimi.
- Ritualai: Piligrimai atlieka tawaf (septynis ratus aplink Kaabą) ir meldžiasi prie Maqam Ibrahim (Abraomo stoties).
Įdomūs faktai
- Kaaba dengiama juodu audeklu (kiswa), keičiamu kasmet per hadžą.
- Šventojoje mečetėje yra Zamzam šulinys, siejamas su Hagaros (Hadžaros) ir Izmaelio stebuklu.
- 1979 m. mečetę užėmė ekstremistų grupė, sukeldama 17 dienų krizę.
Artima mečetė: Šventoji mečetė kontekste
Nors terminas „artima mečetė“ Korane tiesiogiai nevartojamas, musulmonų mokslininkai kartais taip vadina Šventąją mečetę (Al-Masjid al-Haram), ypač Mahometo Isra ir Mi’raj kontekste (Koranas, 17:1). Ši mečetė laikoma „artima“, nes buvo Mahometo gyvenamoji vieta Mekoje, kur prasidėjo jo naktinė kelionė į Jeruzalę. „Artima“ taip pat atspindi jos dvasinę artumą musulmonų širdims kaip islamo centras.
Tolima mečetė (Al-Masjid al-Aqsa)
Tolima mečetė (Al-Masjid al-Aqsa), esanti Jeruzalės Šventyklos kalne, yra trečioji švenčiausia islamo vieta po Šventosios mečetės ir Pranašo mečetės (Al-Masjid an-Nabawi) Medinoje. Korane (17:1) ji minima kaip „Tolimiausia mečetė“, į kurią Mahometas buvo perkeltas per Isra, prieš pakildamas į dangų (Mi’raj). Al-Aqsa siejama su „Pamato akmeniu“, esančiu Uolos kupolo centre.
Al-Aqsa mečetė, pastatyta apie 705 m. Umayyadų kalifo Al-Walid I, yra antra seniausia mečetė pasaulyje. Nors Korane minima „Tolima mečetė“ siejama su Šventyklos kalnu, fizinė mečetė Mahometo laikais dar neegzistavo; manoma, kad terminas apėmė visą kalno teritoriją. Mečetė buvo kelis kartus rekonstruota po žemės drebėjimų ir kryžiaus žygių, o dabar ją administruoja Jordanijos prižiūrimas Jeruzalės islamo vakfas.
Reikšmė
- Isra ir Mi’raj: Al-Aqsa yra vieta, kur Mahometas vadovavo maldai su kitais pranašais, o nuo „Pamato akmens“ pakilo į dangų, todėl ji laikoma dvasine jungtimi tarp žemės ir dangaus.
- Piligrimystė: Nors hadžas vyksta Mekoje, Al-Aqsa traukia piligrimus, ypač per Ramadaną, dėl savo šventumo.
- Simbolis: Al-Aqsa yra palestiniečių tapatybės ir pasipriešinimo simbolis, ypač dėl Šventyklos kalno politinių įtampų.
Įdomūs faktai
- Al-Aqsa kompleksas apima Uolos kupolą, kuris nėra mečetė, o šventovė.
- 1969 m. mečetę padegė australų krikščionis, sukeldamas tarptautinį pasipiktinimą.
- Status quo draudžia nemusulmonams melstis Šventyklos kalne, keldamas konfliktus.
Korano eilutė (17:1) jungia Šventąją mečetę („artimą“) ir Tolimą mečetę per Mahometo dvasinę kelionę: „Šlovė Tam, kuris savo tarną naktį perkėlė iš Šventosios mečetės į Tolimiausią mečetę, kurios aplinką Mes palaiminome.“ Ši kelionė pabrėžia:
- Dvasinę vienybę: Abi mečetės simbolizuoja islamo ryšį tarp Mekos (islamo gimtinės) ir Jeruzalės (Abraomo religijų centro).
- Pranašų tęstinumą: Mahometo malda su kitais pranašais Al-Aqsa patvirtina islamo vietą monoteistinėje tradicijoje.
- Jeruzalės šventumą: Tolima mečetė sustiprina Šventyklos kalno reikšmę, kur susikerta islamo, judaizmo ir krikščionybės paveldas.
Šventoji mečetė išlieka musulmonų vienybės simboliu, tačiau jos valdymas Saudo Arabijos yra politiškai jautrus, ypač dėl hadžo organizavimo kritikos. Al-Aqsa, esanti Izraelio kontroliuojamoje Rytų Jeruzalėje, yra konfliktų epicentras dėl Šventyklos kalno status quo, draudžiančio nemusulmonų maldas. Šie draudimai, siejami su Mahometo Isra ir Mi’raj, dažnai sukelia protestus, kaip 2000 m. Antroji intifada po Arielio Sharono vizito.
Tarpreliginiame dialoge Šventoji mečetė ir Al-Aqsa gali įkvėpti bendradarbiavimą, pabrėždamos bendrą Abraomo paveldą, tačiau realybėje įtampos tarp musulmonų, žydų ir krikščionių išlieka.
Citatos
- Koranas (17:1): „Šlovė Tam, kuris savo tarną naktį perkėlė iš Šventosios mečetės į Tolimiausią mečetę, kad parodytume jam Mūsų ženklus.“
- Koranas (2:144): „Mes matome tavo veido sukimąsi į dangų, todėl nukreipsime tave į kibla, kuri tau patiks. Kreipk savo veidą į Šventąją mečetę.“
- Hadisas (Sahih al-Bukhari, 4.52.299): „Malda Šventojoje mečetėje yra verta 100 000 maldų, Pranašo mečetėje – 1000, o Al-Aqsa – 500.“
- Sufijų poetas Rumi: „Kaaba yra širdis, Al-Aqsa – siela, o tikroji kelionė yra meilė Dievui.“