Šventasis Kryžiaus Jonas (lot. Sanctus Ioannes a Cruce; isp. San Juan de la Cruz), tikrasis vardas Chuanas de Jepesas i Alvaresas (isp. Juan de Yepes y Álvarez), gimęs 1542 m. Fontiverose, Ispanijoje, yra vienas iškiliausių mistikų ir Bažnyčios mokytojų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Lietuviškai jis taip pat dažnai vadinamas Jonas Kryžietis arba tiesiog Kryžiaus Jonas. Jis buvo basųjų karmelitų ordino reformatorius (kartu su Šv. Terese Aviliete) ir garsus poetas, žinomas dėl savo gilių dvasinių raštų, kurie tapo pamatiniai krikščioniškajai mistikai ir aprašo sielos kelią į vienybę su Dievu.
Gimęs neturtingoje šeimoje Fontiverose, netoli Ávilos, Jonas nuo mažens susidūrė su sunkumais. Jo tėvas mirė, kai jam buvo vos keli metai, ir šeima kentėjo dėl skurdo. Nepaisant šių iššūkių, Jonas nuo jauno amžiaus rodė pamaldumą ir intelektualinius gabumus, dėl kurių buvo priimtas į mokslus karmelitų vienuolyne. 1567 m. jis buvo įšventintas į kunigus, ir tais pačiais metais susipažino su šventąja Terese Aviliete, kuri buvo karmelitų reformų iniciatorė.
Jonas ir Teresė Avilietė kartu pradėjo karmelitų ordino reformą, siekdami sugrąžinti jį prie asketiškesnių ir kontempliatyvesnių šaknų. Jonas įkūrė reformuotą Karmelitų Basųjų ordiną, kuris pasižymėjo griežtesnėmis taisyklėmis ir didesniu atsidavimu maldai. Ši reforma susidūrė su dideliu pasipriešinimu iš tradicinio karmelitų ordino, o Jonas dėl savo reformatoriškos veiklos buvo suimtas ir net aštuonis mėnesius praleido kalėjime.
Būtent kalėjime Jonas patyrė gilias mistines vizijas, kurios įkvėpė jį parašyti vienus garsiausių krikščioniškosios literatūros veikalų. Svarbiausi jo kūriniai yra „Tamsioji naktis“ (Noche oscura del alma), „Kopimas į Karmelio kalną“ (Subida del Monte Carmelo) ir „Sielos dvasinė giesmė“ (Cántico espiritual). Šie veikalai giliai tyrinėja žmogaus dvasinį kelią į Dievą, ypatingą dėmesį skiriant vidinės transformacijos procesui per skausmą, kančią ir mistinį vienijimąsi su Dievu.
„Tamsioji naktis“ yra vienas garsiausių jo raštų, kuris aprašo sielos kelionę per kančios ir nežinomybės laikus, kai atrodo, kad Dievas yra nutolęs. Tačiau per šią „tamsiąją naktį“ siela yra giliai apvaloma ir vedama į gilesnę vienybę su Dievu. Kryžiaus Jonas šį procesą matė kaip būtinybę norint pasiekti dvasinį tobulumą ir visišką atsiduotį Dievui.
Šventasis Kryžiaus Jonas mirė 1591 m. gruodžio 14 d., būdamas 49 metų, tačiau jo dvasinis palikimas ir toliau įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje. 1726 m. jis buvo kanonizuotas Katalikų Bažnyčios, o 1926 m. paskelbtas Bažnyčios mokytoju dėl savo didžiulio indėlio į krikščioniškąją teologiją bei mistiką.
Jo gyvenimas ir raštai teikia gilų supratimą apie žmogaus sielos santykį su Dievu ir ragina tikinčiuosius pasitikėti Dievu net sunkiausiais momentais, kai atrodo, kad dvasinė kelionė tampa tamsi ir skausminga.
Vienas dramatiškiausių jo gyvenimo epizodų – pabėgimas iš kalėjimo Tolede 1578 metais. Būdamas įkalintas brolių karmelitų, kurie priešinosi reformai, jis buvo laikomas neapsakomai sunkiomis sąlygomis: mažoje, tamsioje ir nešildomoje celėje, gaudamas menką maistą ir kartais net fiziškai baudžiamas. Būtent šioje kančios gelmėje gimė didelė dalis jo nuostabios poezijos, įskaitant „Dvasinės giesmės“ pradžią. Pasakojama, kad po devynių mėnesių jis sugebėjo atsukti durų vyrius, naktį nusileisti iš lango improvizuota virve, pasigaminta iš antklodžių juostų, ir, Dievo vedamas, pasislėpti kitame vienuolyne. Šis pabėgimas simboliškai atspindi jo mokymą apie sielos išsivadavimą iš nuodėmės ir prisirišimų tamsos.
Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus faktas yra tai, kad Kryžiaus Jonas turėjo ir meninių gabumų. Išlikęs jo paties pieštas nedidelis, bet labai įtaigus Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, matomas iš viršaus. Šis unikalus piešinys, kaip manoma, yra jo gilaus mistinio patyrimo ir kontempliacijos vaisius, atskleidžiantis jo ypatingą ryšį su Kristaus kančia. Sakoma, kad šis piešinys vėliau įkvėpė garsųjį Salvadoro Dali paveikslą „Šv. Jono Kryžiečio Kristus“. Tai rodo, kad jo dvasinė įžvalga rasdavo išraišką ne tik žodžiais, bet ir vaizdais.
Nors Kryžiaus Jonas dažnai suvokiamas kaip aukštosios mistikos teologas, jo mokymas turi ir labai praktinę pusę, skirtą kiekvienam tikinčiajam. Jo įžvalgos apie prisirišimų atsisakymą, vidinį apsivalymą ir Dievo meilės paieškas tebėra aktualios ieškantiems gilesnio dvasinio gyvenimo. Vienas garsus jo posakis, atspindintis aktyvios meilės principą, skamba taip: „Ten, kur nėra meilės, įdėk meilę, ir tu atrasi meilę.“ Ši išmintis kviečia ne laukti idealių sąlygų ar jausmų, o pačiam kurti meilės aplinką savo veiksmais ir nuostatomis.
Šventasis Kryžiaus Jonas giliai įsitraukė į mistikos studijas, ypač į kontempliaciją ir mistinę sąjungą su Dievu. Jo raštai, tokie kaip „Dvasinės dainos“ ir „Tamsiosios nakties“, aprašo šį dvasinį kelią, pabrėždami vidinės kovos ir apvalymo svarbą siekiant mistinės sąjungos su Dievu. Šios knygos, pilnos metaforų ir poezijos, apibūdina dvasinio pakilimo etapus, nuo sielos apvalymo iki mistinės vienybės su Dievu, kurios metu žmogus patiria „tamsiosios nakties“ išbandymus, prieš pasiekdamas dvasinį apšvietimą. Jo teologija pabrėžia Kristaus meilės ir aukos svarbą sielos išgelbėjimui.Jonas ypatingą dėmesį skyrė maldai ir kontempliacijai, laikydamas juos esminiais dvasinio augimo aspektais. Jis mokė, kad tikroji meilė Dievui reikalauja visiškos savęs paaukojimo, atsisakant savęs ir pasiduodant Dievo valiai, kaip sakoma Evangelijoje: „Kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, ir ima savo kryžių, ir seka manimi“ (Morkaus 8:34). Jo raštai turėjo didelę įtaką vėlesnių kartų mistikams ir teologams, formuojant jų supratimą apie dvasinį gyvenimą ir mistinę sąjungą su Dievu. Šventasis Kryžiaus Jonas, kaip ir daugelis kitų šventųjų, savo gyvenimu ir raštais liudijo apie Dievo meilę ir žmogaus galimybę pasiekti dvasinę tobulybę. Jo gyvenimo istorija – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip net ir susidūrus su sunkiaisiais gyvenimo išbandymais, galima išlikti ištikimu Dievui ir pasiekti dvasinį tobulumą. Jo palikimas Bažnyčiai yra neįkainojamas, nes jo mokymas ir toliau įkvepia tikinčiuosius siekti artimesnio ryšio su Dievu.