ŠV. MARGARITOS MARIJOS ALAKOK MALDA Į DIEVĄ TĖVĄ

Amžinasis Tėve, aš aukoju Tau tą begalinį atlyginimą, kurį Jėzus nusidėjėlių vardu Tavo teisingumui paaukojo ant kryžiaus medžio. Prašau Tave, kad jo Brangiausiojo Kraujo nuopelnai padėtų visoms nusikaltusioms sieloms, kurioms nuodėmė atnešė mirtį. Duok, kad jos prisikeltų malonės gyvenimui ir amžinai Tave šlovintų.

Amžinasis Tėve, aš aukoju Tau dieviškosios Jėzaus Širdies meilės ugnį kaip atgailą už Tavo išrinktosios tautos šaltumą ir abejingumą. Prašau Tave, dėl tos liepsnojančios meilės, kuri jį vedė mirti, dovanok šaltoms širdims naują uolumą Tavo tarnyboje, uždek jose savo paties meilę, kad jos Tave amžinai mylėtų.

Amžinasis Tėve, aš aukoju Tau Jėzaus atsidavimą Tavo valiai ir prašau Tavęs dėl jo nuopelnų, kad Tavo malonės visada būtų ištikimai panaudotos, o Tavo šventoji valia būtų visuomet tobulai išpildyta. Amen.

Skaitykite daugiau..

Šventosios Margaritos Marijos Alakok malda Tėvui yra giliai įsišaknijusi į Jėzaus Širdies kulto teologiją, kurios ji buvo pagrindinė apaštalė. Ši malda, aukojant Jėzaus nuopelnus, atliepia esminį katalikiškos atpirkimo doktrinos aspektą: per Kristaus auką gauname priėjimą prie Dievo malonės. Retai pabrėžiama, kad Margaritos Marijos vizijose Jėzus ypač akcentavo būtinybę atlyginti už šventvagystes ir paniekinimą, patiriamą Eucharistijos sakramente, kas yra šios maldos aukojimo motyvas. Jos mistinis gyvenimas buvo persmelktas „sielos atsidavimo“ idėja, kurią ji suprato kaip nuolatinį, sąmoningą įsijungimą į Kristaus auką už žmonijos išganymą. Tai nebuvo tik pasyvi malda, bet aktyvus dalyvavimas Dievo išganymo plane, ypač atsižvelgiant į to meto Prancūzijos Bažnyčios dvasinį vėsumą. Jos patirtis pabrėžė, kad Tėvo priėmimas priklauso nuo to, kaip mes priimame ir vertiname Jo Sūnaus meilę, išreikštą per jo Širdį.