Popiežius Grigalius XIII (lot. Gregorius XIII, it. Gregorio XIII), gimęs kaip Ugo Boncompagni, buvo XVI a. Katalikų Bažnyčios vadovas, labiausiai žinomas dėl Grigaliaus kalendoriaus reformos, kuri iki šiol naudojama visame pasaulyje. Jo pontifikatas (1572–1585) vyko sudėtingu Tridento susirinkimo reformų ir kontrreformacijos laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė atsinaujinti ir atsakyti į protestantizmo iššūkius. Grigalius XIII buvo ne tik kalendoriaus reformos iniciatorius, bet ir švietimo, misijų ir Bažnyčios administracijos stiprintojas.
Grigalius XIII, gyvenęs 1502–1585 m., yra žinomas įvairiais vardais, priklausomai nuo kalbos ir konteksto:
- Originalo kalba (lotynų): Gregorius XIII, kaip popiežius, pasirinkęs vardą „Gregorius“ pagal Šventąjį Grigalių Didįjį.
- Gimtasis vardas: Ugo Boncompagni (it. Ugo Buoncompagni), vardas, kuriuo jis buvo žinomas iki išrinkimo popiežiumi.
- Kiti vardai: Lietuvių kalboje – Grigalius XIII. Anglų – Gregory XIII, prancūzų – Grégoire XIII, ispanų – Gregorio XIII, italų – Gregorio XIII.
- Pravardės: „Kalendoriaus popiežius“ dėl Grigaliaus kalendoriaus reformos; kartais vadinamas „Tridento reformų tęsėju“ dėl jo indėlio į kontrreformaciją.
Vardas „Gregorius“ kilęs iš lotynų „gregorius“, reiškiančio „budrus“ ar „sargybinis“, o „Ugo“ (Hugo) – iš germanų šaknų, reiškiančių „protas“ ar „širdis“. Grigaliaus XIII pasirinktas popiežiškas vardas atspindi pagarbą Šventajam Grigaliui Didžiajam, tačiau jis nėra su juo tiesiogiai susijęs.
Grigalius XIII gimė 1502 m. sausio 7 d. Bolonijoje, Italijoje, turtingoje pirklių šeimoje. Jo tėvas Cristoforo Boncompagni buvo sėkmingas verslininkas, o motina Angela Marescalchi užtikrino sūnui gerą išsilavinimą. Ugo studijavo teisę Bolonijos universitete, viename prestižiškiausių to meto akademinių centrų, ir tapo teisės daktaru. Jis dėstė teisę, o vėliau dirbo Bažnyčios administracijoje, tapdamas popiežiaus Julijaus III patarėju.
1565 m. Ugo buvo paskirtas kardinolu, o 1572 m. gegužės 13 d., po popiežiaus Pijaus V mirties, buvo išrinktas popiežiumi, pasirinkdamas vardą Grigalius XIII. Jo pontifikatas vyko sudėtingu laikotarpiu: Katalikų Bažnyčia įgyvendino Tridento susirinkimo (1545–1563) reformas, atsakinėjo į protestantizmo plėtrą ir sprendė politinius konfliktus Europoje. Grigalius XIII pasižymėjo kaip energingas reformatorius, švietimo rėmėjas ir diplomatas, siekęs stiprinti Bažnyčios įtaką.
Grigalius XIII paliko gilų pėdsaką Bažnyčios ir pasaulio istorijoje per savo reformas, švietimo iniciatyvas ir misijų skatinimą:
- Grigaliaus kalendoriaus reforma: Svarbiausias Grigaliaus XIII nuopelnas – 1582 m. įvestas Grigaliaus kalendorius, pakeitęs netikslų Julijaus kalendorių. Julijaus kalendorius per šimtmečius sukaupė apie 10 dienų paklaidą, dėl kurios Velykų šventė nukrypo nuo pavasario lygiadienio. Grigalius XIII subūrė mokslininkų komisiją, vadovaujamą jėzuito Kristupo Klavijaus, kuri sukūrė naują kalendorių, pašalindama 10 dienų (1582 m. po spalio 4 d. sekė spalio 15 d.) ir įvesdama keliamųjų metų taisyklę. Ši reforma, paskelbta bulėje „Inter gravissimas“, užtikrino tikslesnį laiko skaičiavimą ir iki šiol naudojama visame pasaulyje.
- Švietimo ir seminarijų plėtra: Grigalius XIII rėmė Tridento susirinkimo reformas, ypač kunigų rengimą. Jis įsteigė ir finansavo kelias seminarijas, įskaitant Romos kolegiją (dabar Grigaliaus universitetas), kuri rengė kunigus ir misionierius. Jo pastangos sustiprino Bažnyčios švietimo sistemą ir padėjo kontrreformacijai.
- Misijų skatinimas: Grigalius XIII siuntė jėzuitų misionierius į tolimas šalis, tokias kaip Japonija, Kinija ir Indija, siekdamas plėsti krikščionybę. Jo parama jėzuitams, ypač šventajam Pranciškui Ksaverui pasekėjams, sustiprino Bažnyčios pasaulinę įtaką.
- Bažnyčios administracija: Grigalius XIII reformavo Bažnyčios finansus, kovojo su korupcija ir stiprino popiežiaus autoritetą. Jis taip pat rėmė meną ir architektūrą, finansuodamas Šventojo Petro bazilikos statybą ir kitus projektus Romoje.
Grigalius XIII mirė 1585 m. balandžio 10 d. Romoje, sulaukęs 83 metų, po 13 metų pontifikato. Jo sveikata paskutiniais metais silpnėjo, tačiau jis iki galo aktyviai vadovavo Bažnyčiai. Grigalius buvo palaidotas Šventojo Petro bazilikoje, o jo kapas tapo pagarbumo vieta. Nors jis nėra oficialiai kanonizuotas, daugelyje šaltinių vadinamas šventuoju dėl savo indėlio į Bažnyčią. Jo pontifikatas laikomas vienu sėkmingiausių XVI a., stiprinusiu Katalikų Bažnyčią kontrreformacijos metu.
Grigaliaus XIII darbai turėjo ilgalaikį poveikį Bažnyčiai ir pasauliui:
- Grigaliaus kalendorius: Jo įvestas kalendorius tapo pasauliniu standartu, naudojamu iki šiol. Nors protestantų šalys iš pradžių priešinosi reformai, iki XVIII a. dauguma jų priėmė Grigaliaus kalendorių, pripažindamos jo tikslumą.
- Kontrreformacijos stiprinimas: Grigaliaus švietimo reformos ir misijų skatinimas sustiprino Katalikų Bažnyčios atsaką į protestantizmą, padėdamos atgauti įtaką Europoje.
- Švietimo palikimas: Grigaliaus universitetas Romoje tapo vienu svarbiausių Bažnyčios mokymo centrų, rengiančiu kunigus ir teologus iki šių dienų.
- Kultūrinė įtaka: Jo parama menui ir architektūrai praturtino Romos kultūrinį paveldą, o misijų veikla prisidėjo prie krikščionybės plėtros Azijoje ir kitur.
Istorijos, atskleidžiančios Grigaliaus XIII asmenybę
- Kalendoriaus reformos iššūkis: Kai Grigalius XIII paskelbė kalendoriaus reformą, jis susidūrė su pasipriešinimu net tarp katalikų. Pasakojama, kad vienas Romos vyskupas skundėsi: „Kaip galime prarasti dešimt dienų? Tai chaosas!“ Grigalius ramiai atsakė: „Dievas valdo laiką, o mes tik taisome žmogaus klaidas.“ Jo ryžtas ir mokslinis požiūris užtikrino reformos sėkmę.
- Susitikimas su jėzuitais: 1583 m. Grigalius priėmė jėzuitų misionierius, grįžusius iš Japonijos. Jis asmeniškai klausinėjo apie jų darbus ir, sužavėtas jų drąsa, padovanojo jiems aukso kryžių, sakydamas: „Jūsų darbas yra Kristaus šviesa tolimose žemėse.“ Ši istorija pabrėžia jo paramą misijoms.
- Rūpestis vargšais: Romoje siautėjant badui, Grigalius XIII organizavo maisto dalijimą vargšams ir asmeniškai lankė ligonius. Vieną kartą, matydamas alkaną vaiką, jis liepė savo tarnams atiduoti visą dienos maistą, sakydamas: „Popiežiaus stalas nėra svarbesnis už vargšo skrandį.“ Šis epizodas atskleidžia jo gailestingumą.
Grigaliaus XIII išlikę laiškai ir bulės atspindi jo reformatorišką dvasią ir tikėjimą. Nors jis nebuvo toks vaisingas rašytojas kaip Grigalius Didysis, jo žodžiai turi svorį:
- Apie kalendoriaus reformą: „Mes taisome laiką, kad jis atitiktų Dievo kūrinijos tvarką.“ (Iš bulės „Inter gravissimas“) Ši citata pabrėžia jo tikslą suderinti Bažnyčios šventes su gamtos ciklais.
- Apie švietimą: „Kunigas be žinių yra kaip lempa be aliejaus – jis negali šviesti.“ (Iš laiško Romos kolegijos įsteigėjams) Ši mintis atspindi jo rūpestį kunigų rengimu.
- Apie misijas: „Kristaus Evangelija turi pasiekti kiekvieną žemės kampelį, nes Dievo meilė neturi ribų.“ (Iš laiško jėzuitams) Ši citata pabrėžia jo pasaulinę viziją.
Grigalius XIII buvo popiežius, kurio reformos peržengė Bažnyčios ribas ir paveikė visą pasaulį. Grigaliaus kalendorius tapo žmonijos laiko skaičiavimo pagrindu, o jo švietimo ir misijų iniciatyvos sustiprino Katalikų Bažnyčią kontrreformacijos metu. Jo gyvenimas atspindi pusiausvyrą tarp mokslinio tikslumo, dvasinio atsidavimo ir administracinio talento.