ŠV. ALFONSO LIGUORIO VAKARO MALDA

Jėzau Kristau, mano Dieve, meldžiu Tave, dėkoju Tau už visas malones, kurias man šiandien dovanojai. Aukoju Tau savo poilsį ir kiekvieną šios nakties akimirką. Prašau Tave, saugok mane nuo puolimo į nuodėmes. Slepiuosi šventojoje žaizdoje Tavo šone ir Tavo gerosios Motinos Marijos prieglobstyje. Testovi prie manęs Tavo šventieji angelai ir tesaugo mano ramybę. Tavo palaiminimas tebūna su manimi. Amen.

Skaitykite daugiau..

Šventojo Alfonso Liguorio vakarinė malda, nors ir paprasta savo forma, turi gilias šaknis jo teologinėje sistemoje, ypač jo stipriame dėmesyje Dievo gailestingumui ir Marijos užtarimui. Įdomu tai, kad Liguoris, būdamas moralinės teologijos daktaras, šioje maldoje pabrėžia ne tiek griežtą nuodėmės išpažinimą, kiek pasitikėjimą Kristaus aukos galia. Jis kviečia tikintįjį slėptis Kristaus šventojoje žaizdoje, kuri Liguorio teologijoje simbolizuoja ne tik fizinį kančią, bet ir neaprėpiamą Dievo meilės šaltinį, prieinamą kiekvienam atgailaujančiam.

Retesnė įžvalga yra ta, kad Liguoris, būdamas jansenizmo priešininkas, šia malda siekė atitraukti tikinčiuosius nuo pernelyg didelio savęs baudimo ir nukreipti juos į džiaugsmingą pasitikėjimą. Jo teologija pabrėžė, kad Dievas nori mūsų išganymo labiau nei mes patys. Todėl šios nakties malda yra ne tiek prašymas išvengti blogio, kiek aktyvus įėjimas į Dievo teikiamą ramybę, pasitelkiant Mariją kaip „visų malonių Motiną“, kuri, Liguorio supratimu, yra artimiausia užtikrinanti mūsų saugumą. Šis prieglobstis yra asmeninis ir intymus, skirtas paruošti sielą naujai Dievo malonės priėmimui ryte.