O mano dieviškasis Išganytojau, matydamas tą begalinę meilę, kurią Tu duodi žmonėms šventojoje Eucharistijoje, aš nerandu žodžių išreikšti savo susižavėjimui ir galiu tik tyloje garbinti Tavo begalinį gailestingumą. Tu ateini į šį Sakramentą, kad mus apipiltum savo malonėmis ir duotum mums vis naujų savo begalinio gerumo įrodymų. Tačiau kokį dėkingumą Tau parodo tie žmonės, kuriems esi toks geras? O Jėzau, Tu juos myli tikrai karšta širdimi, tačiau daugelis jų jaučia tik panieką ir abejingumą Tavo meilės Sakramentui.
Aš noriu, kiek leidžia mano jėgos, Tave paguosti dėl tokio nedėkingumo, aš dažnai ateisiu atsiklaupti priešais tabernakulį, kad jame pagarbinčiau Tave taip, kaip tai darau dabar, ir Tau kiek galėdamas atsilyginčiau už visus taip gausius įžeidimus, daromus šventajai Eucharistijai.
Skaitykite daugiau..Šventasis Alfonsas Liguori, šios atgailos maldos autorius, buvo ne tik teologas, bet ir vienuolis, kuris labai mylėjo paprastus žmones ir jų tikėjimą. Jis suprato, kad didžiausia pagarba Jėzui Eucharistijoje kyla iš nuoširdžios širdies, o ne iš sudėtingų pamokslų. Įdomu tai, kad šis gailestingumo apaštalas, nors ir gyveno sunkiais laikais, visada ragino tikinčiuosius matyti Jėzų Eucharistijoje kaip artimą Draugą, o ne tik tolimą valdovą. Jis pats turėjo ypatingą ryšį su šiuo sakramentu, ypač po sunkios ligos, kuri privertė jį labiau pasitikėti Dievo gailestingumu. Jo maldos stilius yra labai tiesioginis, tarsi kalbėtum su geriausiu draugu, nes jis norėjo, kad kiekvienas galėtų lengvai prisijungti prie jo atgailos. Jis pabrėžė, kad net maža, bet nuoširdi pagarba Eucharistijai yra vertingesnė už daugybę paviršutiniškų gestų. Ši malda gimė iš jo paties gilaus liūdesio dėl to, kaip mažai žmonių vertina Jėzaus buvimą šalia.