Cayetano Antonio Ripoll gimė 1778 m. Solsonoje (Katalonija). Jaunystėje išmoko gramatikos bei filosofijos ir vėliau tarnavo Ispanijos kariniame dalinyje per nepriklausomybės karą prieš Napoleoną. Buvęs belaisvis Prancūzijoje, Ripoll susipažino su deizmo idėjomis – tikėjimo forma, kuri pripažįsta Dievą, bet ne religinių dogmų autoritetą.
Grįžęs į Ispaniją, jis tapo mokytoju Ruzafos rajone (Valensija), kur dėstė pradines rašymo ir skaitymo žinias vaikams. Ripoll buvo gerbiamas už kilnumą, dalijimąsi su vargšais ir sąžiningumą. Tačiau jis nevykdė kai kurių katalikiškų religinių tradicijų: neprisistatydavo į mišias, nekeisdavo „Ave Maria“ meldžiamų žodžių – mokė mokinius sakyti „Garbė Dievui“ vietoje to.
Areštas ir teismo procesas
Ripollas buvo suimtas 1824 m. Jį teisme nagrinėjo bažnytinė institucija, vadinama Junta de Fe („Tikėjimo taryba“) Valensijos vyskupijoje. Teismo procesas truko beveik du metus, per kuriuos pareigūnai ragino Ripollą atsižadėti savo įsitikinimų, tačiau jis kategoriškai atsisakė „grįžti į katalikų tikėjimą“.
Junta de Fe nariai teigė, kad Ripollas yra „atlyžus heretikas“ ir reikalavo sudeginimo ant laužo. Tačiau civilinė valdžia nuosprendį pakeitė – vietoje sudeginimo Ripollui skirta pakabinimo (garrotinė) mirties bausmė. Egzekucija įvyko 1826 m. Valensijoje. Bažnytininkai nusivylė, kad jis nebuvo sudegintas, todėl po mirties jo kūnas buvo įdėtas į statinę, ant kurios buvo nupieštos liepsnos – tarsi simbolinis „sudeginimas“. Dalis šaltinių teigia, kad kūnas buvo palaidotas nešventintoje žemėje. Ripollas paskutiniame gyvenimo momente tariamai sakė: „Mirsiu susitaikęs su Dievu ir žmonėmis.“
Ripollo egzekucija sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Ši byla simbolizuoja ilgą Inkvizicijos institucijos nykimą Ispanijoje: nors Šventasis Oficijas oficialiai nebuvo visiškai atkurta, Junta de Fe diocesijose perėmė kai kurias Inkvizicijos funkcijas. Faktas, kad egzekucija įvyko tuo metu, kai autoritetas katalikų institucijoms jau silpo, rodo, kaip stipriai kai kurie bažnytiniai sluoksniai vis dar laikė ereziją rimtu „nusikaltimu“.
Ši byla dažnai laikoma paskutiniąja mirties bausme Ispanijoje dėl religinių priežasčių. Po šio įvykio Inkvizicija galutinai neteko realios vykdomosios galios – 1834 m. karališkasis dekretas panaikino Inkviziciją Ispanijoje. Ripollas tapo istorinės atminties simboliu – jo istorija primena religinės netolerancijos ir autoritarizmo pavojų. Į jo atminimą Valensijoje dedamos memorialinės lentos, be to, yra aikštė, pavadinta Plaça del Mestre Ripoll.