Sūra Yūsuf

Sūra Yūsuf (arab. يوسف, liet. Juozapas) – 12-oji Korano tvarka, 111 ajatų, visiškai Mekos laikotarpio (apie 610–615 m.).
Tai vienintelė Korano sūra, kuri pasakoja vieną vientisą, dramatišką istoriją nuo pradžios iki galo, tarsi biblinį romaną. Musulmonai ją vadina „gražiausia Korano istorija“ (aḥsanu’l-qasas – 3-iasis ajatas).

Kodėl ji tokia ypatinga?

  • Tai ilgiausia pranašo istorija Korane.
  • Pasakojama trečiuoju asmeniu, o ne kaip pamokymas – tarsi teatras.
  • Prasideda žodžiais: „Mes pasakojame tau gražiausią istoriją, apsireiškdami tau šiuo Koranu“.
  • Muchammedui ji buvo paguoda sunkiu metu: kai jis buvo persekiojamas Mekos, Dievas parodė, kad net Juozapas iškentėjo išdavystę, vergiją, kalėjimą – ir galiausiai tapo galingiausiu Egipte.

Trumpas siužetas (ajatų grupėmis)

1–3 ajatai – Įžadas, kad tai „gražiausia istorija“ ir Korano ženklas.
4–6 ajatai – Dvylikos žvaigždžių sapnas: mažasis Juozapas sapnuoja, kad saulė, mėnulis ir 11 žvaigždžių lenkiasi jam. Tėvas Jokūbas įspėja: „Nesakyk broliams – jie tau pavydės.“

7–18 ajatai – Išdavystė: broliai numeta Juozapą į šulinį, apmeluoja tėvą krauju apšlakstytu marškiniu („vilkas suėdė“).

19–35 ajatai – Vergija ir gundymas: Juozapą ištraukia karavanai, parduoda Egipte. Faraono rūmų valdytojo žmona bando suvilioti: „Ateik pas mane!“ Juozapas: „Dievas sergsti, aš neišduosiu savo šeimininko.“ Ji perplėšia marškinius iš nugaros – tai įrodo jo nekaltumą. Vis tiek įkalinamas.

36–42 ajatai – Sapnų aiškinimas kalėjime: du kaliniai sapnuoja. Juozapas išaiškina: vienas bus nukryžiuotas, kitas grąžintas į tarnybą.

43–57 ajatai – Faraono sapnas: septynios riebios karvės ir septynios liesos, septynios žalios varpos ir septynios sausos. Juozapas išaiškina: septyneri derliaus metai, septyneri bado. Faraonas ištraukia jį iš kalėjimo ir padaro iždininku.

58–86 ajatai – Broliai atvyksta pirkti grūdų: neatpažįsta Juozapo. Jis reikalauja atsivežti jaunėlį Beniaminą. Galiausiai broliai atsiprašo, Jokūbas atgauna regėjimą (nuo Juozapo marškinių kvapo).

87–101 ajatai – Susitikimas su tėvu: visa šeima persikelia į Egiptą, išsipildo vaikystės sapnas – tėvai ir broliai lenkiasi Juozapui.

102–111 ajatai – Pamoka Muchammedui ir visiems:
„Tokia yra žinia apie tai, ko nematei. Mes ją tau apsireiškėme. Tai ženklas mąstantiems.“

Kodėl ją taip mėgsta musulmonai?

  • Skaitoma per vestuves – kaip meilės ir ištikimybės pavyzdys.
  • 35-asis ajatas („Ateik pas mane!“) – dažnai cituojamas apie pagundą ir savikontrolę.
  • 92-asis ajatas: „Nėra priekaišto jums šiandien. Te Dievas jums atleidžia – Jis gailestingiausias!“ – vienas gražiausių atleidimo frazių Korane.
  • Dažnai skaitoma vaikams prieš miegą – tarsi pasaka su morale.

Sūra Yūsuf – tai Korano „Juozapo ir jo brolių“ romanas, kuriame blogis pralaimi, o kantrybė, atleidimas ir Dievo planas visada laimi. Todėl ji vadinama „gražiausia istorija“ ir „paguodos sura“ kiekvienam, kuris jaučiasi išduotas ar įkalintas.


Sūra Yūsuf (Juozapas)

Dievo, Gailestingojo, Maloningojo vardu.

  1. Alif-Lam-Ra. Tai yra aiškios Knygos eilutės.
  2. Mes jį apreiškėme kaip arabišką Koraną, kad jūs suprastumėte.
  3. Mes pasakojame tau gražiausią pasakojimą per tai, ką tau apreiškėme šiame Korane, nors prieš tai buvai iš nežinančiųjų.
  4. Kai Juozapas pasakė savo tėvui: „Tėve, aš mačiau vienuolika žvaigždžių, saulę ir mėnulį – mačiau juos nusilenkiančius man.“
  5. Jis atsakė: „Mano sūnau, nepasakok savo regėjimo savo broliams, kad jie nesukeltų prieš tave klastos. Tikrai šėtonas yra aiškus žmogaus priešas.“
  6. Taip tavo Viešpats tave išsirinks, išmokys sapnų aiškinimo ir užbaigs savo malonę tau ir Jokūbo namams, kaip ją užbaigė tavo protėviams – Abraomui ir Izaokui. Tikrai tavo Viešpats yra Žinantis, Išmintingas.
  7. Juozape ir jo broliuose yra ženklų klausiantiesiems.
  8. Jie sakė: „Juozapas ir jo brolis labiau mylimi mūsų tėvui nei mes, nors mes esame stipri grupė. Tikrai mūsų tėvas yra aiškiai klystantis.“
  9. „Užmuškite Juozapą arba išmeskite jį į žemę, kad jūsų tėvo dėmesys būtų tik jums, ir po to būsite dorieji.“
  10. Vienas iš jų pasakė: „Nežudykite Juozapo, bet išmeskite jį į šulinio gelmę – jį pasiims kokia nors karavana, jei norite ką nors daryti.“
  11. Jie sakė: „Tėve, kodėl tu nepasitiki mumis dėl Juozapo? Mes tikrai juo rūpinsimės.“
  12. „Leisk jį rytoj eiti su mumis – jis pasimėgaus ir pažaistų, ir mes jį saugosime.“
  13. Jis atsakė: „Man liūdna, kad jį išvesite, ir bijau, kad vilkas jį suės, o jūs būsite neatsargūs.“
  14. Jie sakė: „Jei vilkas jį suės, kai mes esame stipri grupė, tada tikrai būsime pralaimėję.“
  15. Kai jie jį išvedė ir nusprendė įmesti į šulinio gelmę, Mes jam apreiškėme: „Tu jiems praneši apie jų darbą, kai jie to nesuvoks.“
  16. Vakare jie grįžo pas savo tėvą verkdami.
  17. Jie sakė: „Tėve, mes išėjome lenktyniauti ir palikome Juozapą prie mūsų daiktų, ir jį suėdė vilkas. Tu mumis nepatikėsi, nors mes sakome tiesą.“
  18. Jie atnešė jo marškinius su netikru krauju. Jis pasakė: „Ne, jūsų sielos jums padiktavo šį darbą. Tad kantrybė yra graži. Dievas yra tas, kurio pagalbos prašoma dėl to, ką jūs apibūdinate.“
  19. Atėjo karavana, jie pasiuntė savo vandens semėją, ir jis nuleido kibirą. Jis tarė: „Džiaugsmas! Tai berniukas.“ Jie jį paslėpė kaip prekę. Dievas žino, ką jie darė.
  20. Jie jį pardavė už menką kainą – kelis dirhamus, nes jie buvo abejingi dėl jo.
  21. Tas, kuris jį nupirko iš Egipto, pasakė savo žmonai: „Gerbk jo buveinę – gal jis mums bus naudingas arba jį priimsime kaip sūnų.“ Taip Mes suteikėme Juozapui vietą žemėje ir išmokėme jį sapnų aiškinimo. Dievas valdo savo reikalus, bet dauguma žmonių nežino.
  22. Kai jis pasiekė brandą, Mes jam suteikėme išmintį ir žinojimą. Taip Mes atlyginame geradariams.
  23. Moteris, kurioje jis gyveno, bandė jį suvilioti. Ji užrakino duris ir pasakė: „Ateik pas mane.“ Jis atsakė: „Dievas apsaugotų! Mano Viešpats suteikė man gerą buveinę. Tikrai neteisieji nesėkmingi.“
  24. Ji norėjo jo, ir jis būtų norėjęs jos, jei nebūtų pamatęs savo Viešpaties įrodymo. Taip Mes atitraukėme nuo jo blogį ir ištvirkimą. Tikrai jis buvo iš mūsų nuoširdžių tarnų.
  25. Jie abu bėgo prie durų, ji suplėšė jo marškinius iš nugaros, ir prie durų jie sutiko jos vyrą. Ji pasakė: „Kokia bausmė tam, kuris norėjo blogio tavo šeimai, jei ne kalėjimas ar skaudi bausmė?“
  26. Juozapas pasakė: „Ji bandė mane suvilioti.“ Vienas liudytojas iš jos šeimos pasakė: „Jei jo marškiniai suplėšyti iš priekio – ji teisi, o jis meluoja.
  27. Bet jei jo marškiniai suplėšyti iš nugaros – ji meluoja, o jis teisingas.“
  28. Kai jis pamatė, kad marškiniai suplėšyti iš nugaros, jis pasakė: „Tai jūsų klasta. Tikrai jūsų klasta didelė.
  29. Juozapai, nekreipk dėmesio į tai, o tu, moterie, prašyk atleidimo už savo nuodėmę – tu buvai iš nusikaltusiųjų.“
  30. Mieste moterys kalbėjo: „Valdytojo žmona bando suvilioti savo tarną. Ją užvaldė meilė. Mes matome ją aiškiai klystančią.“
  31. Kai ji išgirdo jų kalbas, ji pakvietė jas, paruošė joms vietą ir davė kiekvienai peilį. Ji pasakė: „Išeik pas jas.“ Kai jos pamatė Juozapą, jos jį išaukštino, susipjaustė savo rankas ir sakė: „Šlovė Dievui! Tai ne žmogus – tai kilnus angelas.“
  32. Ji pasakė: „Tai tas, dėl kurio jūs mane kaltinote. Aš jį bandžiau suvilioti, bet jis atsisakė. Jei jis nedarys to, ką aš įsakau, jis bus įkalintas ir bus pažemintas.“
  33. Juozapas pasakė: „Mano Viešpatie, kalėjimas man mielesnis nei tai, į ką jos mane kviečia. Jei Tu neatitrauksi nuo manęs jų klastos, aš pasiduosiu joms ir būsiu iš neišmanančiųjų.“
  34. Jo Viešpats išklausė jį ir atitraukė nuo jo jų klastą. Tikrai Jis yra Girdintis, Žinantis.
  35. Po to, nors jie matė ženklus, nusprendė jį įkalinti tam tikram laikui.
  36. Į kalėjimą su juo pateko du jaunuoliai. Vienas pasakė: „Aš mačiau sapne, kad spaudžiu vyną.“ Kitas pasakė: „Aš mačiau, kad ant mano galvos nešu duoną, iš kurios paukščiai lesa. Paaiškink mums tai – mes matome, kad tu esi geradaris.“
  37. Juozapas pasakė: „Maistas, kurį jums duos, neateis, kol aš jums nepaaiškinsiu jo prasmės. Tai iš to, ko mane išmokė mano Viešpats. Aš palikau tautą, kuri netiki Dievu ir neigia pomirtinį gyvenimą.
  38. Aš sekiau savo protėvių Abraomo, Izaoko ir Jokūbo kelią. Mums neleistina priskirti Dievui partnerių. Tai Dievo malonė mums ir žmonėms, bet dauguma žmonių nedėkingi.
  39. Mano kalėjimo draugai, ar daug skirtingų valdovų yra geriau, ar vienas Dievas, Visagalis?
  40. Jūs garbinate tik vardus, kuriuos jūs ir jūsų tėvai pavadinote, be jokio Dievo leidimo. Sprendimas priklauso tik Dievui. Jis įsakė, kad garbintumėte tik Jį. Tai yra tiesi religija, bet dauguma žmonių nežino.
  41. Mano kalėjimo draugai, vienas iš jūsų tarnaus savo valdovui vyną, o kitas bus nukryžiuotas, ir paukščiai les iš jo galvos. Tai nuspręsta dėl to, dėl ko jūs klausėte.
  42. Juozapas pasakė tam, kuris manė, kad bus išgelbėtas: „Prisimink mane pas savo valdovą.“ Bet šėtonas jį priverė pamiršti savo Viešpatį, ir Juozapas liko kalėjime keletą metų.
  43. Karalius pasakė: „Aš mačiau sapne septynias riebias karves, kurias ėda septynios liesos, ir septynias žalias varpas, ir kitas sausas. Paaiškinkite man, jei galite.“
  44. Jie sakė: „Tai sapnų maišatis. Mes nesuprantame sapnų aiškinimo.“
  45. Vienas iš tų, kuris buvo išgelbėtas, po kurio laiko prisiminė ir pasakė: „Aš jums paaiškinsiu tai. Siųskite mane.“
  46. Jis pasakė Juozapui: „O Juozapai, teisingasis, paaiškink mums apie septynias riebias karves, kurias ėda septynios liesos, ir septynias žalias varpas, ir kitas sausas, kad galėčiau grįžti pas žmones, kad jie žinotų.“
  47. Juozapas pasakė: „Jūs sėsite septynerius metus iš eilės. Ką nuimsite, palikite varpose, išskyrus nedidelę dalį, kurią valgysite.
  48. Po to ateis septyneri sunkūs metai, kurie suvalgys tai, ką sukaupėte, išskyrus nedidelę dalį, kurią išsaugosite.
  49. Po to ateis metai, kai žmonės gaus lietaus ir spauds vyną.“
  50. Karalius pasakė: „Atveskite jį pas mane.“ Kai pasiuntinys atėjo, Juozapas pasakė: „Grįžk pas savo valdovą ir paklausk jo apie moteris, kurios susipjaustė savo rankas. Mano Viešpats žino jų klastą.“
  51. Karalius paklausė moterų: „Kokia jūsų padėtis, kai bandėte suvilioti Juozapą?“ Jos sakė: „Šlovė Dievui! Mes nematėme jame jokio blogio.“ Valdytojo žmona pasakė: „Dabar tiesa paaiškėjo. Aš jį bandžiau suvilioti, bet jis yra iš teisingųjų.“
  52. „Tai tam, kad jis žinotų, jog aš jo neišdaviau už nugaros, ir kad Dievas neveda klastūnų klastos.“
  53. „Aš nepateisinu savęs. Tikrai siela linkusi į blogį, išskyrus tą, kurią mano Viešpats pasigaili. Tikrai mano Viešpats yra Atleidžiantis, Gailestingas.“
  54. Karalius pasakė: „Atveskite jį pas mane – aš jį pasiliksiu sau.“ Kai jis su juo kalbėjo, jis pasakė: „Šiandien tu pas mus esi patikimas ir gerbiamas.“
  55. Juozapas pasakė: „Padaryk mane atsakingu už žemės sandėlius. Aš esu saugus ir žinantis.“
  56. Taip Mes suteikėme Juozapui vietą žemėje – jis galėjo gyventi, kur norėjo. Mes suteikiame savo malonę, kam norime, ir neatimame atlygio iš geradarių.
  57. O pomirtinis atlygis yra geresnis tiems, kurie tikėjo ir buvo dievobaimingi.
  58. Juozapo broliai atėjo pas jį. Jis juos pažino, bet jie jo nepažino.
  59. Kai jis jiems paruošė jų krovinį, jis pasakė: „Atveskite man savo brolį iš savo tėvo. Ar nematote, kad aš duodu jums pilną saiką ir esu geriausias šeimininkas?
  60. Jei jo neatvesite, jums nebus saiko pas mane, ir jūs nepriartėsite.“
  61. Jie sakė: „Mes pabandysime įtikinti jo tėvą, ir tikrai tai padarysime.“
  62. Juozapas pasakė savo tarnams: „Padėkite jų prekes į jų krepšius, kad jie jas atpažintų, kai grįš pas savo šeimą, gal jie sugrįš.“
  63. Kai jie grįžo pas savo tėvą, jie sakė: „Tėve, mums buvo uždrausta gauti saiką. Siųsk mūsų brolį su mumis, kad gautume saiką, ir mes tikrai jį saugosime.“
  64. Jis atsakė: „Ar aš pasitikėsiu jumis dėl jo taip, kaip pasitikėjau dėl jo brolio anksčiau? Dievas yra geriausias saugotojas, ir Jis yra gailestingiausias iš gailestingųjų.“
  65. Kai jie atidarė savo daiktus, jie rado, kad jų prekės buvo grąžintos jiems. Jie sakė: „Tėve, ko mums dar reikia? Štai mūsų prekės grąžintos mums. Mes aprūpinsime savo šeimą, saugosime savo brolį ir gausime dar vieno kupranugario saiką. Tai lengvas saikas.“
  66. Jis atsakė: „Aš jo neišsiųsiu su jumis, kol neduosite man pažado iš Dievo, kad tikrai jį parvesite, nebent jus apgaubs nelaimė.“ Kai jie davė jam pažadą, jis pasakė: „Dievas yra liudytojas to, ką sakome.“
  67. Jis pasakė: „Mano sūnūs, neikite pro vienus vartus, bet eikite pro skirtingus vartus. Aš negaliu jums niekuo padėti prieš Dievą. Sprendimas priklauso tik Dievui. Aš pasitikiu Juo, ir tegul pasitiki Juo tie, kurie pasitiki.“
  68. Kai jie įėjo taip, kaip jiems liepė jų tėvas, tai jiems nieko nepadėjo prieš Dievą, tik įvykdė Jokūbo troškimą. Jis turėjo žinojimą, kurį Mes jam davėme, bet dauguma žmonių nežino.
  69. Kai jie įėjo pas Juozapą, jis priglaudė savo brolį ir pasakė: „Aš esu tavo brolis, nesijaudink dėl to, ką jie darė.“
  70. Kai jis jiems paruošė krovinį, jis įdėjo taurę į savo brolio krepšį. Paskui šauklys paskelbė: „Karavana, jūs esate vagys!“
  71. Jie atsigręžė ir paklausė: „Ko jūs pasigedote?“
  72. Jie atsakė: „Mes pasigendame karaliaus taurės. Kas ją atneš, gaus kupranugario krovinį, ir aš esu už tai atsakingas.“
  73. Jie sakė: „Dievu prisiekiame, jūs žinote, kad mes neatėjome gadinti žemės, ir mes nesame vagys.“
  74. Jie paklausė: „Kokia bausmė tam, jei meluojate?“
  75. Jie atsakė: „Bausmė tam, pas kurį ji bus rasta, yra ta, kad jis pats bus sulaikytas. Taip mes baudžiame neteisinguosius.“
  76. Jis pradėjo tikrinti jų krepšius, prieš tikrindamas savo brolio krepšį, ir paskui ištraukė taurę iš savo brolio krepšio. Taip Mes suplanavome Juozapui. Jis negalėjo paimti savo brolio pagal karaliaus įstatymą, nebent Dievas būtų norėjęs. Mes pakeliame laipsnius, kam norime. Virš kiekvieno žinančiojo yra Žinantis.
  77. Jie sakė: „Jei jis pavogė, jo brolis pavogė anksčiau.“ Juozapas tai paslėpė savo širdyje ir jiems to neatskleidė. Jis pasakė: „Jūs esate blogesnėje padėtyje, ir Dievas geriausiai žino, ką jūs apibūdinate.“
  78. Jie sakė: „O valdove, jis turi seną tėvą. Paimk vieną iš mūsų vietoje jo. Mes matome, kad tu esi geradaris.“
  79. Jis atsakė: „Dievas apsaugotų, kad paimčiau kitą, išskyrus tą, pas kurį radome savo daiktą. Tada būtume neteisingi.“
  80. Kai jie prarado viltį, jie pasitraukė pasitarti. Didžiausias iš jų pasakė: „Ar nežinote, kad jūsų tėvas paėmė iš jūsų pažadą iš Dievo, ir anksčiau jūs nusidėjote dėl Juozapo? Aš neišeisiu iš šios žemės, kol mano tėvas man neleis arba Dievas nuspręs dėl manęs. Jis yra geriausias teisėjas.
  81. Grįžkite pas savo tėvą ir sakykite: „Tėve, tavo sūnus pavogė. Mes liudijome tik tai, ką žinojome, ir mes negalėjome saugoti to, kas nematoma.
  82. Paklausk miesto, kuriame buvome, ir karavanos, su kuria atvykome. Tikrai mes sakome tiesą.“
  83. Jis atsakė: „Ne, jūsų sielos jums padiktavo šį darbą. Tad kantrybė yra graži. Gal Dievas man atves juos visus. Jis yra Žinantis, Išmintingas.“
  84. Jis nusigręžė nuo jų ir pasakė: „O mano liūdesy dėl Juozapo!“ Jo akys pabalo iš liūdesio, ir jis buvo prislėgtas.
  85. Jie sakė: „Dievu prisiekiame, tu vis prisiminsi Juozapą, kol tapsi ligotas arba mirsi.“
  86. Jis atsakė: „Aš skundžiu savo liūdesį ir sielvartą Dievui, ir žinau iš Dievo tai, ko jūs nežinote.
  87. Mano sūnūs, eikite ir ieškokite Juozapo ir jo brolio, ir nenusivilkite Dievo gailestingumu. Tik netikintieji nusivilia Dievo gailestingumu.“
  88. Kai jie įėjo pas Juozapą, jie sakė: „O valdove, mus ir mūsų šeimą palietė nelaimė, ir mes atėjome su menkomis prekėmis. Duok mums pilną saiką ir būk dosnus mums. Dievas atlygina dosniems.“
  89. Jis pasakė: „Ar žinote, ką padarėte Juozapui ir jo broliui, kai buvote neišmanantys?“
  90. Jie sakė: „Ar tu tikrai Juozapas?“ Jis atsakė: „Aš esu Juozapas, ir tai mano brolis. Dievas mums buvo maloningas. Kas bijo Dievo ir yra kantrus – Dievas tikrai neatlygina geradariams kitaip, kaip tik pergale.“
  91. Jie sakė: „Dievu prisiekiame, Dievas tave išaukštino prieš mus, ir mes tikrai buvome nusidėję.“
  92. Jis atsakė: „Šiandien jums nėra priekaišto. Dievas jums atleis. Jis yra gailestingiausias iš gailestingųjų.
  93. Nuvežkite šiuos mano marškinius ir uždėkite juos ant mano tėvo veido – jis vėl matys. Atveskite pas mane visą savo šeimą.“
  94. Kai karavana išvyko, jų tėvas pasakė: „Aš jaučiu Juozapo kvapą, jei tik jūs manęs nelaikytumėte silpnapročiu.“
  95. Jie sakė: „Dievu prisiekiame, tu esi savo senoje klaidoje.“
  96. Kai atėjo nešėjas ir uždėjo marškinius ant jo veido, jis vėl pradėjo matyti. Jis pasakė: „Ar aš jums nesakiau, kad žinau iš Dievo tai, ko jūs nežinote?“
  97. Jie sakė: „Tėve, prašyk mums atleidimo už mūsų nuodėmes. Tikrai mes buvome nusidėję.“
  98. Jis atsakė: „Aš prašysiu savo Viešpatį jums atleidimo. Tikrai Jis yra Atleidžiantis, Gailestingas.“
  99. Kai jie įėjo pas Juozapą, jis priglaudė savo tėvus ir pasakė: „Įeikite į Egiptą, jei Dievas panorės, saugūs.“
  100. Jis pakėlė savo tėvus ant sosto, ir jie nusilenkė jam. Jis pasakė: „Tėve, tai mano ankstesnio regėjimo išsipildymas. Mano Viešpats jį įvykdė. Jis man buvo geras, kai išvedė mane iš kalėjimo ir atvedė jus iš dykumos po to, kai šėtonas sukėlė nesantaiką tarp manęs ir mano brolių. Tikrai mano Viešpats yra švelnus tam, ką Jis nori. Jis yra Žinantis, Išmintingas.“
  101. „Mano Viešpatie, Tu man suteikei valdžią ir išmokei sapnų aiškinimo. Dangaus ir žemės Kūrėjau, Tu esi mano globėjas šiame pasaulyje ir Kitame. Leisk man mirti kaip paklusniam ir prijunk mane prie dorųjų.“
  102. Tai yra dalis paslapčių, kurias Mes tau apreiškiame. Tu nebuvai su jais, kai jie susitarė dėl savo darbo ir klastojo.
  103. Dauguma žmonių, nors tu ir stengiesi, netikės.
  104. Tu neprašai iš jų jokio atlygio. Tai tik priminimas pasauliams.
  105. Kiek ženklų yra danguje ir žemėje, pro kuriuos jie praeina, bet nuo jų nusigręžia.
  106. Dauguma jų netiki Dievu, nebent priskirdami Jam partnerius.
  107. Ar jie jaučiasi saugūs, kad jiems neateis viską apimanti Dievo bausmė arba kad Valanda ateis netikėtai, kai jie to nesuvoks?
  108. Sakyk: „Tai mano kelias. Aš kviečiu į Dievą su aiškiu supratimu – aš ir tie, kurie mane seka. Šlovė Dievui! Aš nesu iš pagonių.“
  109. Mes prieš tave pasiuntėme tik vyrus, kuriems apreiškėme, iš miestų gyventojų. Ar jie nekeliauja žeme ir nemato, kokia buvo ankstesniųjų baigtis? Tikrai pomirtinis gyvenimas yra geresnis tiems, kurie bijo. Argi nesuprantate?
  110. Kai pasiuntiniai prarado viltį ir manė, kad jie buvo laikomi melagiais, jiems atėjo Mūsų pagalba, ir Mes išgelbėjome, ką norėjome. Mūsų bausmė nebuvo atšaukta nuo nusikaltėlių tautos.
  111. Jų pasakojimuose yra pamoka tiems, kurie turi protą. Tai nėra išgalvota istorija, bet patvirtinimas to, kas buvo prieš jį, išsamus visko paaiškinimas, vadovas ir gailestingumas tikintiesiems.