Sofoklis (gr. Σοφοκλῆς, Sophoklēs; apie 496–406 m. pr. Kr.) – vienas iš trijų didžiųjų antikinės Graikijos tragikų (šalia Aischilo ir Euripido). Kartu su jais jis sudaro klasikinės Atėnų tragedijos viršūnę. Gimė turtingoje Kolono šeimoje (netoli Atėnų), mokėsi muzikos, gimnastikos ir šokio – kaip ir visi laisvi atėniečiai. Jaunystėje buvo toks gražus, kad 480 m. pr. Kr., po pergalės prie Salamio, jam patikėta vadovauti chorui, šlovinančiam dievus. Vėliau tapo strategu (generolu) kartu su Perikliu, buvo iždininku, diplomatu, net kunigu – gyveno visuomenės elite.
Iš 123 tragedijų išliko tik 7 pilnos ir fragmentai. Vis dėlto jis laimėjo 24 Didžiąsias Dionisijas (daugiau negu Aischilas ir Euripidas kartu sudėjus). Mirė 90 metų, palaidotas kelio į Dekelėją kapavietėje – legenda sako, kad Spartos karalius Lysandras leido palaidoti net karo metu, nes dievai per sapną įsakė gerbti didįjį poetą.
Žymiausieji kūriniai
- Antigonė (Ἀντιγόνη / Antigone)
Parašyta apie 441 m. pr. Kr.
Konfliktas tarp valstybės įstatymo (Kreontas) ir dieviškojo, nerašyto įstatymo (palaidoti mirusįjį). Antigonė aukoja gyvybę, kad palaidotų brolį Polineiką, nepaisydama karaliaus draudimo.
Garsioji citata (Antigonė Kreontui):
„Ne su tavim gyventi man lemta, o su mirusiais mirti.“
Religinė prasmė: dievų įstatymas viršesnis už žmogaus, net jei tai kainuoja gyvybę. - Karalius Oidipas (Οἰδίπους Τύραννος / Karalius Edipas)
Parašyta apie 429–425 m. pr. Kr. – laikoma tobuliausia antikine tragedija.
Oidipas, pats to nežinodamas, nužudo tėvą ir veda motiną – išsipildo Apolono pranašystė.
Citata (Oidipas, sužinojęs tiesą):
„Ak, ak, viskas aišku! Šviesa, tegul paskutinį kartą tave matau!“
Religinė prasmė: žmogus negali pabėgti nuo likimo (moira), net jei stengiasi jo išvengti. Apolono orakulas – nenuginčijamas. - Oidipas Kolone (Οἰδίπους ἐπὶ Κολωνῷ / Edipas Kolone)
Parašyta pačioje gyvenimo pabaigoje (pastatyta jau po mirties, 401 m.).
Aklas, tremtinys Oidipas ateina į Sofoklio gimtąjį Koloną – Atikoje. Ten jį priglaudžia Tesėjas, o dievai paima paslaptingai – žemė prasiveria.
Citata (Oidipas):
„Vaikai, čia baigiasi jūsų tėvo kelias…“
Religinė prasmė: atpirkimas ir šventėjimas per kančią; Kolonas tampa šventa vieta. - Elektra (Ἠλέκτρα / Elektra)
Keršto tragedija: Elektra ir Orestas keršija motinai Klitaimnestrai už Agamemnono nužudymą.
Religinė prasmė: kerštas kaip dievų įsakytas (Apolonas liepia Orestui), bet kartu prakeiksmas giminei. - Filoktetas (Φιλοκτήτης / Filoktetas)
Apie sužeistą lankininką, paliktą saloje ir vėliau reikalingą Trojos karui.
Religinė prasmė: Apolono pranašystė, kad Troja kris tik su Filokteto lanku. - Ajax (Αἴας / Ajaksas)
Didvyrio beprotybė ir savižudybė dėl ginklų ginčo.
Religinė prasmė: hybris (puikybė) prieš dievus visada baigiasi tragedija. - Moterys iš Trachio (Τραχίνιαι / Trachinietės)
Heraklio mirtis dėl apgaulės ir pavydo.
Religinės Sofoklio temos
Sofoklis – giliausiai religingas iš trijų didžiųjų tragikų. Jo tragedijose dievai nekalba tiesiogiai (kaip Aischilo), bet jų valia – neginčijama ir dažnai žiauri:
- Likimas (moira) ir pranašystės – nenugalimos.
- Žmogaus hybris visada baudžiama.
- Kančia gali vesti į išaukštinimą (Oidipas Kolone).
- Dieviškasis įstatymas (themis) viršesnis už žmogiškąjį (Antigonė).
Jis pats buvo Asklepijo kunigas, o po mirties Atėnuose vadintas Deksionu („Priimančiuoju“) – jam pastatyta šventovė.
Sofoklis nebuvo maištininkas kaip Euripidas – jis tikėjo dievų tvarka, bet klausė: kodėl doras žmogus kenčia? Jo atsakymas – kančia apvalo, o žmogus turi priimti likimą nuolankiai. Todėl jo herojai dažnai miršta, bet išlieka didingi.