Sefer Maphteah Shelomo (hebrajiškai ספר מפתח שלמה – „Šlomo rakto knyga“ lotyniškai žinoma kaip Clavicula Salomonis, angliškai – Key of Solomon) – hebrajiškas magijos vadovas, pilnas ritualų, talismanų ir dvasių valdymo būdų.
Čia Šlomo (Šelomo) – tai biblinis karalius Saliamonas (hebrajiškai שלמה – Šlomo ben David), Dovydo sūnus, garsėjantis nepaprasta išmintimi ir galia valdyti demonus bei dvasias. Legenda sako, kad Dievas davė jam žiedą su Dievo vardu, kuriuo jis uždarė 72 demonus į varinį indą ir vertė juos dirbti (statyti Šventyklą, atskleisti paslaptis). Šita legenda kilo iš Talmudo (pvz., Gittin 68a–b), vėliau išsiplėtė viduramžių žydų ir krikščionių pasakojimuose. Dėl to beveik visi viduramžių ir Renesanso magijos tekstai Europoje priskiriami būtent jam – „Saliamono raktas“, „Saliamono testamentas“, „Saliamono pentakliai“ ir t. t.
Realiai pati knyga sukurta daug vėliau – apie 1700 m. (gal Italijoje ar Olandijoje), parašyta hebrajiškai, su daugybe ranka pieštų magiškų kvadratų, pentaklių, angelų ir demonų vardų. Tai hebrajiška versija garsaus lotyniško/itališko „Clavicula Salomonis“, kuris atsirado XIV–XV a. Renesanso magų rate. Tekste daug kabbalos elementų – Dievo vardai (Šemot), raidžių magija, sefirot užuominos – bet visa tai naudojama praktiniams tikslams: iškviesti dvasią, tapti nematomam, rasti lobį, laimėti meilę ar net pabėgti iš kalėjimo.
Pagrindinis turinys:
- Paruošimas ritualams (valymasis, maldos, tinkamas laikas pagal planetas ir valandas).
- Magiški pentakliai ir talismanai (su piešiniais – žvaigždės, kryžiai, hebrajiški užrašai).
- Burtai meilei, turtams, apsaugai, kerštui.
- Angelų ir demonų iškvietimai (su vardais kaip Michael, Raphael, bet ir žemesniųjų dvasių).
- Specialūs ritualai, pvz., kaip pasidaryti nematomumo žiedą ar iškviesti dvasią Baraqon.
Žymiausias rankraštis rastas XIX a. pabaigoje Londone, rabino Samuelio Gollanczo bibliotekoje. Jo sūnus Hermannas Gollanczas 1914 m. išleido faksimilę (tik 300 egzempliorių) pavadinimu Sepher Maphteah Shelomo, su trumpu anglišku įvadu. Yra ir kitas svarbus rankraštis Britų bibliotekoje (Oriental 14759 ir 6360), galbūt senesnis – XVII–XVIII a., laikomas prototipu.
Knyga reta ir brangi okultinėje rinkoje, vėliau perleista (pvz., Stephen Skinner įžanga). Žydų tradicijoje tokie tekstai dažnai laikyti pavojingais – praktinė magija draudžiama, bet rankraščiai cirkuliavo tarp kabbalistų ir burtininkų.
Citatos
„Šlomo, karalius, gavo raktus iš Aukščiausiojo, ir jais jis valdė dvasias ir angelus.“ Saliamonui buvo suteikta ypatinga dieviška galia – „raktai“, tai yra vardai ir formulės, leidžiančios jam turėti valdžią ne tik žemiškame pasaulyje, bet ir dvasinėje plotmėje. Tai pabrėžia jo autoritetą kaip išminčiaus ir valdovo, turinčio ryšį su aukščiausiomis jėgomis.
„Ši knyga yra raktų knyga, atverianti vartus į paslaptis, kurias Viešpats paslėpė nuo pasaulio.“ Pats tekstas yra mistinis vadovas, skirtas atskleisti paslėptas dieviškas paslaptis. „Raktai“ čia reiškia vardus, maldas ir ritualus, kurie atveria vartus į aukštesnį pažinimą. Tai knyga, kuri žada priėjimą prie slėpinių, neprieinamų paprastam žmogui.
„Kas saugo vardą tyrai, tam atsiveria vartai ir šviesa nusileidžia.“ Žmogus, kuris išlaiko tyrą intenciją ir širdies švarą, gali patirti tikrą dvasinį atsidarymą. „Vartai“ simbolizuoja priėjimą prie dieviškos šviesos, o „šviesa“ – tai apsauga, palaima ir pažinimas, nusileidžiantis iš aukščiausiojo pasaulio.
- „Tik tas, kuris ištaria tyrą Vardą, gali atverti septintąjį vartų raktą.“
– Norėta pasakyti, kad tik žmogaus vidinė tyruma ir nuoširdumas leidžia pasiekti aukščiausią dvasinį lygmenį. - „Šaukiuosi Metatrono, Viešpaties angelo, kad jis būtų mano liudytojas ir mano pagalbininkas.“
– Tai kvietimas aukščiausiam angelui, kuris simbolizuoja dievišką globą ir dvasinę pagalbą rituale. - „Kas nešioja šį vardą ant savo širdies, tam nepriartės nei dvasios, nei demonai.“
– Čia pabrėžiama, kad dieviškas vardas yra apsauga nuo blogųjų jėgų. - „Šlomo, karalius, gavo raktus iš Aukščiausiojo, ir jais jis valdė dvasias ir angelus.“
– Norėta parodyti, kad Saliamonas turėjo ypatingą dievišką autoritetą valdyti nematomą pasaulį. - „Kas saugo septynis vardus, tas saugo septynis pasaulio vartus.“
– Tai reiškia, kad dieviški vardai yra raktai į skirtingas dvasines sferas, kurios saugo pasaulio tvarką. - „Angelai stovi prie vartų ir klausia, ar vardas ištartas tyrai.“
– Norėta pasakyti, kad dvasinės jėgos tikrina žmogaus intenciją – ar jis kalba iš tyrumo, ar iš savanaudiškumo. - „Kas įžengia be tyrumo, tam vartai užsidaro ir šviesa užtemsta.“
– Tai perspėjimas, kad be vidinės švaros žmogus negali pasiekti dieviškos šviesos. - „Raktai yra septyni, ir kiekvienas jų atveria kitą dangų.“
– Norėta pasakyti, kad egzistuoja keli dvasiniai lygmenys, ir kiekvienas pasiekiamas per tam tikrą vardą ar ritualą. - „Kas ištaria vardą su meile, tam atsidaro vartai be kliūties.“
– Tai pabrėžia, kad meilė ir nuoširdumas yra stipresni už bet kokią techniką ar formulę. - „Šviesa, kuri sklinda iš Vardo, yra apsauga nuo visų blogųjų jėgų.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas pats savaime yra šviesa, kuri saugo žmogų nuo tamsos. - „Kas saugo širdį tyroje maldoje, tam atsiveria vartai be raktų.“
– Norėta pasakyti, kad vidinė malda yra stipresnė už bet kokius ritualinius veiksmus. - „Septyni vardai yra kaip septyni stulpai, ant kurių stovi pasaulis.“
– Tai reiškia, kad dieviški vardai palaiko pasaulio tvarką ir egzistenciją. - „Kas ištaria vardą be baimės, tam šviesa tampa tamsa.“
– Įspėjimas, kad be pagarbaus santykio su dievišku vardu žmogus praranda šviesą. - „Angelai liudija tik tuos, kurie kalba iš meilės ir tiesos.“
– Norėta pasakyti, kad dvasinės jėgos pripažįsta tik nuoširdžius ir teisingus žmones. - „Kas laiko raktą be tyrumo, tam jis tampa akmeniu rankoje.“
– Tai reiškia, kad be vidinės švaros dvasiniai įrankiai netenka galios. - „Šviesa, kuri sklinda iš septintojo vardo, yra gydymas kūnui ir sielai.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas suteikia ne tik apsaugą, bet ir gydymą. - „Kas šaukiasi vardų su pasitikėjimu, tam jie tampa skydais nuo priešų.“
– Tai pabrėžia, kad tikėjimas ir pasitikėjimas suteikia apsaugą. - „Raktai yra paslėpti širdyje, ir tik tyras žmogus juos atranda.“
– Norėta pasakyti, kad tik vidinė dvasinė kelionė leidžia atrasti tikruosius raktus. - „Kas kalba vardą su išdidumu, tam vartai užsidaro ir angelai nusigręžia.“
– Įspėjimas, kad puikybė atima galimybę pasiekti dievišką artumą. - „Kas kalba vardą su nuolankumu, tam atsidaro dangus ir šviesa nusileidžia.“
– Norėta pasakyti, kad nuolankumas yra kelias į dievišką šviesą ir artumą. - „Kas laiko vardą ant lūpų be širdies, tam jis tampa tuščiu garsiu.“
– Norėta pasakyti, kad tikras vardų ištarimas turi kilti iš širdies, ne vien iš lūpų. - „Septintojo vardo šviesa yra kaip ugnis, kuri degina netikrus.“
– Tai perspėjimas, kad dieviška šviesa sunaikina tuos, kurie ją naudoja be tyrumo. - „Kas saugo vardą naktį, tam sapnai tampa regėjimais.“
– Norėta pasakyti, kad dvasinis budrumas naktį atveria pranašiškus regėjimus. - „Kas šaukiasi vardų be meilės, tam jie tampa akmenimis ir nebyliais.“
– Tai reiškia, kad be meilės vardai neturi jokios galios. - „Kas laiko raktą su tikėjimu, tam jis atveria vartus be pastangų.“
– Norėta pasakyti, kad tikėjimas yra tikrasis raktas į dvasines sferas. - „Angelai liudija tik tuos, kurie kalba vardą su nuolankumu.“
– Tai pabrėžia nuolankumo svarbą dvasiniame kelyje. - „Kas kalba vardą su pykčiu, tam vartai užsidaro ir šviesa dingsta.“
– Įspėjimas, kad pyktis užtemdo ryšį su dieviškuoju pasauliu. - „Kas saugo vardą širdyje, tam jis tampa šaltiniu gyvo vandens.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas suteikia gyvybę ir atgaivą. - „Kas ištaria vardą su džiaugsmu, tam vartai atsiveria ir šviesa nusileidžia.“
– Tai reiškia, kad džiaugsmas yra kelias į dievišką artumą. - „Kas laiko vardą kaip brangų akmenį, tam jis tampa apsauga ir palaima.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas yra kaip brangus talismanas, saugantis ir palaiminantis. - „Kas laiko vardą kaip ugnį, tam jis apšviečia kelią tamsoje.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas yra šviesa, vedanti per gyvenimo sunkumus. - „Kas kalba vardą be tikėjimo, tam jis tampa tuščiu aidu.“
– Įspėjimas, kad be tikėjimo vardų ištarimas neturi jokios galios. - „Kas saugo vardą širdyje, tam jis tampa džiaugsmo šaltiniu.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas suteikia vidinę laimę ir ramybę. - „Kas šaukiasi vardų su baime, tam jie tampa skydais nuo tamsos.“
– Tai reiškia, kad pagarbi baimė Dievui suteikia apsaugą. - „Kas laiko raktą be meilės, tam jis tampa užrakintu durų lapu.“
– Norėta pasakyti, kad be meilės dvasiniai įrankiai neveikia. - „Kas kalba vardą su nuolankumu, tam angelai atveria vartus.“
– Tai pabrėžia nuolankumo svarbą dvasiniame kelyje. - „Kas saugo vardą naktį, tam šviesa nušviečia sapnus.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas suteikia pranašiškus regėjimus sapnuose. - „Kas ištaria vardą su tyrumu, tam jis tampa gydymu ir palaima.“
– Tai reiškia, kad tyras vardų ištarimas gydo kūną ir sielą. - „Kas kalba vardą su išdidumu, tam vartai užsidaro ir šviesa dingsta.“
– Įspėjimas, kad puikybė užkerta kelią dvasinei šviesai. - „Kas laiko vardą kaip brangų lobį, tam jis tampa apsauga ir palaiminimu.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas yra didžiausias turtas, saugantis žmogų. - „Kas laiko vardą kaip šviesą, tam jis nušviečia kelią ir apsaugo nuo tamsos.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas yra nuolatinė vedančioji šviesa. - „Kas kalba vardą be nuolankumo, tam angelai nusigręžia ir vartai užsidaro.“
– Tai perspėjimas, kad nuolankumas yra būtina sąlyga dvasiniam artumui. - „Kas saugo vardą širdyje, tam jis tampa gyvybės šaltiniu.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas suteikia vidinę gyvybę ir stiprybę. - „Kas šaukiasi vardų su meile, tam jie tampa sparnais, nešančiais į dangų.“
– Tai reiškia, kad meilė pakylėja žmogų į aukštesnį dvasinį lygmenį. - „Kas laiko raktą be tikėjimo, tam jis tampa užrakintu akmeniu.“
– Norėta pasakyti, kad be tikėjimo dvasiniai įrankiai neveikia. - „Kas kalba vardą su tyrumu, tam šviesa nusileidžia ir jį apgaubia.“
– Tai pabrėžia, kad tyrumas atveria kelią dieviškai šviesai. - „Kas saugo vardą naktį, tam sapnai tampa pranašiški ir atveria paslaptis.“
– Norėta pasakyti, kad budrumas ir vardų saugojimas naktį suteikia regėjimus. - „Kas ištaria vardą su džiaugsmu, tam vartai atsiveria ir angelai dainuoja.“
– Tai reiškia, kad džiaugsmas sukuria harmoniją su dvasiniu pasauliu. - „Kas kalba vardą su išdidumu, tam šviesa užtemsta ir vartai užsidaro.“
– Įspėjimas, kad puikybė užkerta kelią dieviškam ryšiui. - „Kas laiko vardą kaip brangų lobį, tam jis tampa palaima ir apsauga visam gyvenimui.“
– Norėta pasakyti, kad dieviškas vardas yra didžiausias turtas, saugantis žmogų.