Šilas (hebrajiškai שִׁלוֹ, Šīlō; anglų ir lotynų kalbose Shiloh; lietuviškoje Biblijos tradijoje dažniausiai Šilas arba Šilo) – vienas svarbiausių senovės Izraelio miestų, minimas Toros knygose ir Pranašų raštuose. Šiandien archeologinė vietovė vadinama Tel Šilo (arba Khirbet Seilun), į šiaurę nuo Jeruzalės, dabartinėje Vakarų Kranto teritorijoje, netoli palestiniečių kaimo Turmus Ayya.
Šilas buvo pagrindinė izraelitų šventovė po išėjimo iš Egipto ir įžengimo į Kanaaną – maždaug nuo 1400 m. pr. Kr. (pagal tradicinę chronologiją) iki 1050 m. pr. Kr. Čia stovėjo Sandoros skrynia (Aron ha-Brit) – švenčiausias Izraelio daiktas su Dešimt Dievo Įsakymų plokštėmis. Skrynia buvo laikoma specialioje palapinėje-šventykloje (Miškan), kurią Mozė pastatė dykumoje. Šilas tapo centrine apeigų vieta visoms 12 Izraelio giminių – čia keliaudavo per šventes, čia teisėjaudavo kunigai ir pranašai.
Kas svarbaus vyko Šile
- Jošua ir Sandoros skrynios pastatymas (Jošua 18): Jošua Ben Nunas, Mozės įpėdinis, čia padalino žemę izraelitų giminėms. Šilas tapo „susirinkimo palapine“ – visos tautos centru.
- Metiniai piligrimai ir šventės (Teisėjų 21; 1 Samuelio 1): Žmonės keliaudavo čia per Pesachą, Šavuotą ir Sukkotą. Čia vykdavo aukojimai, šokiai, maldos.
- Hanos malda ir Samuelio gimimas (1 Samuelio 1–2): Hana, nevaisinga Elkanos žmona, meldėsi Šile prie skrynios – pažadėjo atiduoti sūnų Dievui. Gimė Samuelis – paskutinis teisėjas ir pirmasis didysis pranašas, kuris vėliau patepė Saulių ir Dovydą karaliais.
- Pranašystės Eliui ir jo sūnums (1 Samuelio 3–4): Jaunas Samuelis išgirdo Dievo balsą naktį šventovėje. Dievas pranašavo Eliui kunigų šeimos žūtį už nedorybes.
- Skrynios praradimas ir Šilo sunaikinimas (1 Samuelio 4; Jeremijo 7:12): Filistinai nugalėjo izraelitus, pagrobė skrynią. Šilas buvo sudegintas – tai laikoma didžiausia izraelitų katastrofa prieš Šventyklos laikus. Po to šventovė perkelta į Nobą, vėliau į Jeruzalę.
Šilas – tiltas tarp klajonių dykumoje ir nuolatinės Šventyklos Jeruzalėje. Čia izraelitai pirmą kartą turėjo pastovią šventovę Kanaane – tai buvo „Dievo namai“ prieš Saliamono Šventyklą. Jeremijas (7:12) primena Šilą kaip įspėjimą: „Eikite į mano vietą Šile, kur anksčiau gyveno mano vardas, ir pažiūrėkite, ką padariau dėl mano tautos nedorybių.“ Tai rodo, kad net šventovė negali išgelbėti nuo Dievo teismo.
Šilas minimas kaip Mesijo laukimo vieta (Ps 78:60–68) – kai kurie žydų išminčiai laikė, kad Mesijas ateis iš Šilo (pagal Jokūbo palaiminimą Pradžios 49:10 – „skeptras neišnyks iš Judo… kol ateis Šilas“). Krikščionys tai sieja su Jėzumi.
Dabar Tel Šilo – archeologinis parkas Izraelyje. Rasta šventovės pamatai, aukurai, keramika iš XIII–XI a. pr. Kr. Žydai ten mini Samuelio maldos dieną, stato sinagogą. Palestiniečiai vietovę laiko savo paveldu, bet archeologija rodo aiškų biblinį Šilą.