Rubenas

Rubenas – pirmasis Jokūbo sūnus ir vienas ryškiausių Biblijos pavyzdžių, kaip viena akimirka gali pakeisti visą likimą. Lietuviškoje Biblijos tradicijoje jis visada vadinamas Rubeniu (ne Reubenu, ne Reuben).
Originali hebrajiška forma: רְאוּבֵן (Rəʾûḇēn). Žydai jį skaito Re’uven arba paprasčiausiai Ruven. Vardas reiškia „Štai sūnus!“ arba „Jis matė mano vargą“ – taip Lėja pavadino pirmagimį, nes Viešpats „pamatė“ jos pažeminimą (Pr 29,32).

Biografija ir pagrindiniai įvykiai

1. Gimimas ir pirmagimystė
   Pirmasis Jokūbo ir Lėjos sūnus (Pr 29,32). Lėja tikėjosi, kad pirmagimis atneš Jokūbui meilę: „Dabar mano vyras mane mylės!“
   Rubenas buvo laikomas natūraliu įpėdiniu – pirmagimio teisė reiškė dvigubą palikimo dalį ir vadovavimą giminei.
2. Mandragorų epizodas (Pr 30,14–16)
   Rubenas rado lauke mandragorų (meilės vaisių) ir atnešė motinai Lėjai. Rachelė paprašė jų mainais už naktį su Jokūbu. Tai vienintelis vaikystės epizodas – rodo, kad net mažas Rubenas jau buvo įpainiotas į motinų varžytuves.
3. Juozapo istorija (Pr 37,21–30)
   Kai broliai norėjo nužudyti Juozapą, Rubenas pasiūlė: „Nemuškite jo gyvybės! Įmeskite į duobę dykumoje, bet rankų nekeldami“ – jis planavo vėliau ištraukti ir grąžinti tėvui.
   Kol Rubenas buvo toli, broliai pardavė Juozapą. Grįžęs Rubenas perplėšė drabužius: „Vaikas dingo! Kur aš eisiu?“ (Pr 37,30).
   Tai vienintelis aiškiai teigiamas Rubeno poelgis – bando išgelbėti brolį.
4. Didžioji nuodėmė – Bilhos skandalas (Pr 35,22; 49,3–4)
   Rubenas permiegojo su tėvo sugulove Bilha (Juozapo ir Benjamino motinos pakaitalu). Jokūbas išgirdo, bet nieko nesakė tada.
   Prieš mirtį Jokūbas atėmė iš jo pirmagimystę:
   „Rubenas, mano pirmagimis, tu mano jėga, mano galybės pradžia, pranašesnis orumu ir pranašesnis galia. Nestabilus kaip vanduo – nebebūsi pranašesnis, nes įlipai į tėvo patalą, išniekinai mano guolį“ (Pr 49,3–4).
   Dėl šios nuodėmės pirmagimystė atiteko Juozapui (palikimas), kunigystė – Leviui, karališkoji valdžia – Judui.
5. Laidavimas už Benjaminą (Pr 42,37)
   Kai broliai antrą kartą ėjo į Egiptą, Rubenas pasiūlė: „Jei neparvešiu Benjamino – nužudyk abu mano sūnus!“ Jokūbas atmetė – per didelė auka.

Citatos

• Jokūbo palaiminimas / prakeiksmas:
  „Rubenas, mano pirmagimis… nestabilus kaip vanduo – nebebūsi pranašesnis“ (Pr 49,3–4).
• Mozės palaiminimas (Įst 33,6):
  „Tegul Rubenas gyvena ir nemiršta, tegul jo žmonių nėra mažai“ – švelnesnis tonas, bet vis tiek ne išaukštinimas.
• „Dvylikos patriarchų testamentai“ (Rubeno testamentas):
  Rubenas atvirai išpažįsta nuodėmę su Bilha ir įspėja sūnus saugotis paleistuvystės bei vyno: „Vynas ir moterys atima protą“.

Rubenas kitose religijose

• Judaizmas: Rubeno giminė – viena iš dvylikos Izraelio giminių. Jos teritorija buvo į rytus nuo Jordano (Užjordanė). Vėliau giminė išnyko arba susiliejo su kitomis. Talmude Rubenas laikomas atgailos pavyzdžiu – jis pirmas viešai pripažino savo nuodėmę.
• Krikščionybė: Simbolizuoja prarastą pirmagimystę dėl nuodėmės. Dažnai lyginamas su Petru – abu dideli nusidėjėliai, bet Rubenas neatgailavo taip viešai kaip Petras.
• Islamas: Korane minimas kaip Yāqub (Jokūbo) sūnus Rūbīl (رُوبِيل). Istorija panaši, bet be Bilhos skandalo (islamo tradicija vengia tokių detalių apie pranašus).

Kiti Biblijos „Rubenai“ – kad nesumaišytumėte

Tik pirmasis Rubenas (Jokūbo sūnus) yra reikšmingas ir minimas visur. Visi kiti – tik giminės nariai vėlesnėse kartose, be jokių istorijų.

Rubenas – tragiškiausias pirmagimis Biblijos istorijoje. Gimė būti vadu, karaliumi ir kunigu, bet viena aistros akimirka (su Bilha) atėmė viską. Jo giminė niekada neturėjo savo karaliaus ar kunigo – palaiminimai atiteko Juozapui, Judui ir Leviui. Tačiau jo atviras prisipažinimas „Dvylikos patriarchų testamentuose“ padarė jį atgailos ir įspėjimo pavyzdžiu: net stipriausias gali suklupti, jei nesuvaldo aistros. Todėl Rubenas lieka įspėjamuoju ženklu – „nestabilus kaip vanduo“.