Rodžeris Bekonas (lot. Rogerus Baconus, angl. Roger Bacon) buvo XIII amžiaus anglų filosofas, pranciškonų vienuolis ir gamtotyrininkas, gimęs apie 1214 m. Ilčesteryje, Somerseto grafystėje, Anglijoje, ir miręs apie 1292 m. Oksforde. Jis laikomas vienu iš ankstyvųjų eksperimentinio mokslo pradininkų, o dėl savo išskirtinių idėjų gavo pravardę Doctor Mirabilis – „Nuostabusis mokytojas“.
Bekonas studijavo Oksfordo ir Paryžiaus universitetuose, kur gilinosi į filosofiją, teologiją, matematiką ir gamtos mokslus. Jis buvo įsitikinęs, kad tikrasis pažinimas turi remtis ne vien scholastine tradicija ar autoritetų citavimu, bet ir empiriniu stebėjimu bei eksperimentu. Ši nuostata buvo itin moderni jo laikmečiui, nes viduramžių universitetuose vyravo Aristotelio autoriteto ir scholastinės logikos dominavimas.
Svarbiausias jo veikalas – „Opus maius“ (Didysis veikalas, 1267 m.), enciklopedinis darbas, kuriame Bekonas aprašė matematikos, filosofijos, teologijos, kalbotyros, optikos ir gamtos mokslų reikšmę. Jis pabrėžė, kad matematika yra visų mokslų pagrindas, o eksperimentas – vienintelis būdas patikrinti teorijas. Be „Opus maius“, Bekonas parašė ir „Opus minus“ bei „Opus tertium“, kuriuose toliau plėtojo savo idėjas apie mokslo reformą.
Bekonas domėjosi optika ir šviesos prigimtimi, tyrinėjo lęšių savybes, aprašė galimybę sukurti prietaisus, kurie primena teleskopą ar mikroskopą. Jis taip pat svarstė apie parako panaudojimą, todėl kartais vadinamas vienu iš ankstyvųjų sprogstamųjų medžiagų tyrinėtojų. Be to, jis rašė apie kalbų mokymąsi, ragino studijuoti hebrajų ir graikų kalbas, kad būtų galima tiksliau suprasti Bibliją.
Nors Bekonas buvo pranciškonų vienuolis, jo idėjos dažnai kėlė įtarimą Bažnyčios vadovybei. Jis buvo kaltinamas simpatijomis astrologijai ir okultiniams mokslams, o kurį laiką jam buvo uždrausta dėstyti. Nepaisant to, jo darbai turėjo didelę įtaką vėlesniems mąstytojams, ypač renesanso laikais, kai eksperimentinis metodas tapo mokslo pagrindu.
Citatos
- „Samprotavimas padaro išvadą, bet ji nėra tikra, kol protas jos nepatvirtina patyrimu.“
- „Yra keturios pagrindinės kliūtys tiesai suvokti: paklusimas klaidingai autoritetui, papročių įtaka, visuomenės prietarai ir mūsų pačių nežinojimo slėpimas, lydimas demonstratyvaus tariamų žinių rodymo.“
- „Kalbų mokėjimas yra išminties durys.“
- „Visi mokslai reikalauja matematikos. Matematikos pažinimas yra beveik įgimtas mums.“
- „Argumentas gali būti įtikinamas, bet jis nepašalina abejonės, kol protas neatranda tiesos per eksperimentą.“
- „Matematikos nepaisymas kenkia visam pažinimui, nes tas, kuris jos nežino, negali pažinti kitų mokslų ar šio pasaulio dalykų.“
- „Užduoti tinkamą klausimą – tai pusė žinojimo.“
- „Visi mokslai yra susiję; jie teikia vieni kitiems pagalbą kaip vienos didžios visumos dalys.“
- „Daugelis meno ir gamtos paslapčių neišmanančiųjų laikomos magiškomis.“
- „O kaip malonus yra išminties skonis tiems, kurie semiasi jos iš pačio šaltinio ir ištakų.“
- „Be patyrimo niekas negali būti tikrai žinoma.“
- „Tie, kurie nežino matematikos, negali suprasti kitų mokslų ar šio pasaulio dalykų.“
- „Išmintis be eksperimentų yra tuščia ir klaidinanti.“
- „Kas nori pažinti tiesą, turi išmokti kalbas, kad suprastų šventuosius tekstus jų pirminiu pavidalu.“
- „Mokslas be praktikos yra bevertis, o praktika be mokslo – akla.“
- „Žmogus, kuris pasikliauja vien autoritetais, niekada nepasieks tikrojo pažinimo.“
- „Visi mokslai sudaro vieną visumą, todėl jie turi būti studijuojami drauge.“
- „Daugelis dalykų, kurie atrodo magiški, iš tiesų yra gamtos paslaptys.“
- „Tikrasis mokslas gimsta iš stebėjimo ir bandymo, o ne iš tuščių žodžių.“
- „Kiekvienas, kuris trokšta išminties, turi semtis jos iš pačių šaltinių, o ne iš nuogirdų.“