Pranašas Jeremijas

Jeremijas (hebrajiškai יִרְמְיָהוּ – Yirməyāhū, graikiškai Ἰερεμίας – Ieremias, lotyniškai Jeremias, arabiškai إرميا – Irmiya) – vienas garsiausių Senojo Testamento pranašų, dar vadinamas „verkiantis pranašas“. Jo vardas reiškia „Viešpats išaukština“ arba „Viešpats pakelia“.

Jeremijas gyveno VII–VI a. pr. Kr., Juozijo, Jehojakimo ir Zedekijo karaliavimo laikais, kai žydų tauta susidūrė su vienu sunkiausių savo istorijos laikotarpių – Jeruzalės sunaikinimu ir Babilono tremtimi. Jis buvo kilęs iš kunigiškos šeimos Anatoto miestelyje, netoli Jeruzalės, ir pranašo pašaukimą gavo būdamas labai jaunas.

Jeremijas garsėjo tuo, kad nebijodamas skelbė žinią apie artėjantį tautos nuopuolį dėl neteisybės, stabmeldystės ir Dievo įsakymų nepaisymo. Jis ragino atgailauti, perspėjo dėl Babilono grėsmės ir pranašavo, kad Jeruzalė bus sunaikinta, o gyventojai – ištremti. Dėl savo žinios Jeremijas dažnai kentėjo: buvo uždarytas į kalėjimą, sumuštas, apšauktas išdaviku, tačiau vis tiek liko ištikimas Dievui.

Nors pranašas daug kalbėjo apie bausmę, jis niekada neprarado vilties: jo knygoje gausu paguodos, žinių apie Dievo atleidimą, naują sandorą ir tautos atgimimą. Jeremijas laikomas ir Raudų knygos autoriumi – šis tekstas išreiškia skausmą dėl Jeruzalės žlugimo.

Manoma, kad Jeremijas mirė Egipte, į kurį pabėgo po Jeruzalės sunaikinimo. Pagal kai kurias tradicijas, jis buvo nužudytas savo tautiečių, kurie priešinosi jo pranašystėms.

Citatos:
– „Šaukiuosi Tavęs, Viešpatie, o Tu man atsakai…“ (Jeremijo knyga 33,3)
– „Žinau, kokius sumanymus apie jus turiu, – sako Viešpats, – sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimei, kad suteikčiau jums vilties ir ateitį.“ (Jeremijo knyga 29,11)
– „Jis bus vadinamas: Viešpats – mūsų teisumas.“ (Jeremijo knyga 23,6)

Jeremijas laikomas drąsos, ištikimybės ir sąžinės simboliu. Jo tekstai dažnai cituojami kaip paguoda ištikus nelaimei ar netekčiai, o pranašo žodžiai apie naują sandorą tapo vienu iš kertinių krikščionybės doktrinos pamatų. Jeremijo asmenybė įkvėpė ne tik Biblijos skaitytojus, bet ir menininkus, rašytojus, filosofus, ieškančius vilties sunkiausiu metu.