Ernestas Gelneris (Ernest Gellner), žymus XX a. britų antropologas ir filosofas, savo knygoje „Postmodernizmas, protas ir religija“ (angl. Postmodernism, Reason and Religion), išleistoje 1992 m. ir lietuviškai publikuotoje 1993 m., nagrinėja postmodernizmo, racionalumo ir religijos sąveiką šiuolaikiniame pasaulyje. Šis darbas yra glausta, tačiau įžvalgi analizė, kaip skirtingos pasaulėžiūros – racionalistinė, religinė ir postmodernistinė – konkuruoja formuojant modernios visuomenės mąstymą. Gelneris, būdamas racionalumo gynėjas, kritiškai vertina postmodernizmo poveikį religijai ir intelektualinei kultūrai, tuo pačiu pripažindamas religijos išliekamąją reikšmę.
- Religija kaip socialinė ir kultūrinė jėga
Gelneris teigia, kad religija, nepaisant sekuliarizacijos, išlieka svarbi visuomenės struktūroje, nes ji siūlo prasmę ir bendruomeniškumą. Jis rašo: „Religija yra ne tik tikėjimų rinkinys, bet ir būdas, kaip visuomenės išreiškia savo kolektyvinę tapatybę“ (2 skyrius). Šioje citatoje Gelneris remiasi savo antropologine patirtimi, pabrėždamas, kad religija, kaip ir totemai Diurkheimo tyrimuose, veikia kaip socialinis klijai. Jis mato religiją ne kaip atgyveną, o kaip atsaką į egzistencinius žmogaus poreikius, kurie išlieka net moderniose visuomenėse. - Postmodernizmo iššūkis religijai ir racionalumui
Gelneris kritiškai vertina postmodernizmą, teigdamas, kad jis silpnina tiek religinį, tiek racionalistinį mąstymą, siūlydamas reliatyvizmą vietoj absoliučių tiesų. Jis rašo: „Postmodernizmas, atmesdamas didžiuosius naratyvus, palieka religiją ir mokslą vienodai bejėgius, nes abu jie remiasi tikėjimu tiesa“ (3 skyrius). Šioje citatoje Gelneris pabrėžia, kad postmodernizmo skeptiškumas universalumo atžvilgiu kelia grėsmę tradiciniams religijos ir proto pagrindams. Jis mato postmodernizmą kaip kultūrinę srovę, kuri, užuot siūliusi alternatyvą, skatina intelektualinį chaosą, kur religiniai tikėjimai tampa tik vienu iš daugelio „pasirinkimų“. - Fundamentalizmo atsakas į modernybę
Gelneris nagrinėja religinio fundamentalizmo iškilimą kaip reakciją į modernybės ir sekuliarizacijos iššūkius. Jis rašo: „Fundamentalizmas yra ne religijos atgimimas, o desperatiškas bandymas atkurti tikrumą pasaulyje, kuriame dominuoja abejonė“ (4 skyrius). Šioje citatoje Gelneris analizuoja, kaip fundamentalistiniai judėjimai, ypač islamo kontekste, siekia grąžinti religiją į visuomenės centrą, reaguodami į racionalizmo ir postmodernizmo keliamą netikrumą. Jis mato fundamentalizmą kaip modernų reiškinį, paradoksaliai naudojantį šiuolaikines technologijas ir strategijas tradicinėms vertybėms ginti. - Racionalumo ir religijos įtampa
Gelneris, kaip racionalumo šalininkas, pripažįsta, kad mokslas ir religija dažnai konfliktuoja, tačiau teigia, kad abu jie siekia atsakyti į panašius žmogaus klausimus. Jis rašo: „Mokslas siūlo paaiškinimus, religija – prasmę; abu yra žmogaus bandymai susitvarkyti su chaotišku pasauliu“ (1 skyrius). Šioje citatoje Gelneris pabrėžia, kad, nors racionalumas ir religija skiriasi savo metodais, jie abu atlieka svarbias funkcijas. Jis kritikuoja aklą scientizmą, kuris atmeta religiją kaip iracionalią, tačiau taip pat įspėja, kad religija neturėtų ignoruoti mokslo pasiekimų. - Religijos ateitis postmoderniame pasaulyje
Gelneris svarsto, kaip religija gali išlikti reikšminga pasaulyje, kuriame dominuoja pliuralizmas ir skepticizmas. Jis rašo: „Religija išliks tol, kol žmogus jaus poreikį transcendencijai, tačiau jos formos turės prisitaikyti prie moderniųjų iššūkių“ (5 skyrius). Šioje citatoje Gelneris prognozuoja, kad religija neišnyks, bet transformuosis, galbūt perimant sekuliarias formas, kaip antai ekologiniai ar humanistiniai judėjimai. Jis mato religiją kaip dinamišką jėgą, gebančią prisitaikyti prie kintančių socialinių sąlygų, tačiau pabrėžia, kad jos išlikimas priklauso nuo gebėjimo siūlyti bendruomenę ir prasmę.
„Postmodernizmas, protas ir religija“ yra unikalus kūrinys, nes jis sujungia antropologinę, filosofinę ir sociologinę perspektyvas, siūlydamas kritišką žvilgsnį į šiuolaikines idėjų sroves. Gelnerio darbas primena senovės graikų agorą, kur skirtingos pasaulėžiūros susidurdavo viešose diskusijose, tačiau jis šią idėją perkelia į modernų kontekstą, analizuodamas globalizacijos ir pliuralizmo poveikį religijai. Jo įžvalgos apie fundamentalizmo kilimą išlieka aktualios, atspindėdamos šiuolaikinius religinius konfliktus, o kritika postmodernizmui kelia klausimus apie tiesos ir prasmės paieškas XXI a. Gelnerio mintys kviečia skaitytoją permąstyti religijos vietą pasaulyje, kuriame protas, tikėjimas ir skepticizmas nuolat rungiasi dėl įtakos.