Viktoras III (Victor III) (tikrasis vardas – Dauferius, vėliau vienuolis Desiderius; gimė apie 1026 m., mirė 1087 m. rugsėjo 16 d.) valdė Katalikų Bažnyčią trumpai – nuo 1086 iki 1087 metų. Nepaisant trumpo pontifikato, jis paliko neišdildomą pėdsaką kaip žymiausias Monte Kasino (Monte Cassino) vienuolyno abatas ir artimiausias garsiojo reformatoriaus Grigaliaus VII bendražygis.
Dauferius gimė Benevento (Beneventum) kunigaikštystėje, Italijoje, kilmingoje langobardų šeimoje. Nuo jaunystės jis juto stiprų pašaukimą vienuoliškam gyvenimui, tačiau šeima tam priešinosi. Galiausiai jis pabėgo iš namų, tapo vienuoliu ir priėmė Dyziderijaus (Desiderius) vardą.
Didžiausia jo gyvenimo pasiekimas iki tampant popiežiumi buvo vadovavimas Monte Kasino vienuolynui (nuo 1058 m.). Valdant Dyziderijui, šis vienuolynas tapo intelektualiniu ir kultūriniu visos Europos centru:
- Statybos: Jis perstatė vienuolyno baziliką, pakviesdamas meistrus iš Konstantinopolio, kurie ją papuošė nuostabiomis mozaikomis.
- Biblioteka: Dyziderijus įkūrė vieną didžiausių skriptoriumų, kuriame vienuoliai perrašinėjo ne tik dvasinius tekstus, bet ir antikos autorių (pvz., Cicerono, Senekos) kūrinius, taip išgelbėdamas juos nuo išnykimo.
- Diplomatija: Jis buvo meistriškas diplomatas, palaikęs ryšius tarp popiežiaus sosto ir pietų Italijos normanų, taip užtikrindamas karinę paramą Bažnyčios reformoms.
Priverstinis išrinkimas į popiežiaus sostą
Po kovingojo popiežiaus Grigaliaus VII mirties 1085 m., Bažnyčia buvo sunkioje padėtyje – Roma buvo užimta antipopiežiaus Klemenso III rėmėjų. Dyziderijus, būdamas kardinolu, buvo laikomas logiškiausiu įpėdiniu, tačiau jis kategoriškai atsisakė šio titulo. Jis jautėsi esąs labiau vienuolis nei politikas.
Tik po metų spaudimo, 1086 m. gegužę, jis pagaliau nusileido ir buvo išrinktas popiežiumi, pasirinkdamas Viktoro III vardą. Tačiau vos po kelių dienų, dėl kilusių neramumų Romoje, jis nusimetė popiežiaus insignijas ir grįžo į savo mylimą Monte Kasino vienuolyną. Tik po pakartotinio susirinkimo 1087 m. jis galutinai priėmė tarnystę ir buvo iškilmingai konsekruotas Šv. Petro bazilikoje.
Trumpas pontifikatas ir darbai
Nors sirgo ir popiežiumi išbuvo vos pusantrų metų, Viktoras III spėjo nuveikti svarbių darbų:
- Reformos tęstinumas: Jis sušaukė Benevento sinodą, kuriame patvirtino Grigaliaus VII reformas, griežtai pasmerkė simoniją (Bažnyčios pareigų pirkimą) ir pasaulietinę investitūrą.
- Kova su saracėnais: Jis rėmė karinę kampaniją prieš Šiaurės Afrikos musulmonus (saracėnus), siekdamas apsaugoti Italijos pakrantes nuo piratų antpuolių.
- Istorinis palikimas: Jis parašė „Dialogus“ apie italų vienuolių padarytus stebuklus – kūrinį, kuris savo stiliumi priminė popiežiaus Grigaliaus Didžiojo raštus.
Viktoras III mirė Monte Kasino vienuolyne, kur norėjo praleisti paskutines savo dienas. Jo kūnas ilsisi šio vienuolyno kapitulos salėje. 1887 metais popiežius Leonas XIII jį oficialiai paskelbė palaimintuoju.