Inocentas I (lot. Innocentius I) buvo Romos popiežius nuo 401 iki 417 metų. Jis kilo iš Albarijos (netoli Romos), o kai kurie šaltiniai teigia, kad galėjo būti ankstesnio popiežiaus Anastazijaus I sūnus – toks atvejis Bažnyčios istorijoje būtų itin retas.
Inocento I pontifikatas vyko neramiais laikais – Romos imperija silpo, barbarų antplūdžiai stiprėjo, o 410 metais gotai Alariko vadovaujami užėmė ir nusiaubė Romą. Ši krizė sukrėtė visą krikščionišką pasaulį.
Pagrindiniai darbai ir reikšmė
- Inocentas I aktyviai gynė Romos vyskupo pirmenybę prieš kitų Bažnyčių vadovus. Jis palaikė glaudžius ryšius su šv. Augustinu, šv. Jeronimu ir kitais žymiais savo laikmečio teologais.
- Jis sprendė įvairius ginčus dėl Bažnyčios disciplinos ir tikėjimo klausimų, atsakydamas į užklausas iš Galijos, Afrikos ir Ispanijos vyskupų.
- Popiežiaus Inocento I valdymo metu buvo pabrėžta Romos Bažnyčios autoritetas – jo laiškai laikyti normomis visai Katalikų Bažnyčiai.
Įdomūs faktai
- Inocentas I dažnai vadinamas vienu iš Bažnyčios autoriteto formuotojų – būtent jo laikais pradėta tvirtai reikšti, kad Romos vyskupo žodis yra aukščiausias sprendžiant ginčus.
- Jis mirė 417 m. kovo 12 d. ir buvo palaidotas Romoje, o Bažnyčioje minimas kaip šventasis.
Inocentas I paliko gilų pėdsaką Katalikų Bažnyčios struktūroje – jo dėka Romos popiežius galutinai įsitvirtino kaip visos Bažnyčios autoritetas Vakarų pasaulyje. Jo veikla padėjo išgyventi Bažnyčiai sunkiausių išbandymų laikais ir parodė dvasinį tvirtumą net Romai išgyvenant katastrofas.