Platonas (gr. Πλάτων, Plátōn; 427–347 m. pr. Kr.) – Sokrato mokinys, Aristotelio mokytojas ir vienas įtakingiausių Vakarų mąstytojų. Tikrasis vardas – Aristoklis, pravardę Platon („platus“) gavo dėl plačių pečių arba plačios kaktos. Gimė Atėnuose kilmingoje šeimoje – tėvas kilęs iš Kodro (paskutinio Atėnų karaliaus), motina iš Solono giminės.
Jaunystėje rašė tragedijas, bet susitikimas su Sokratu (407 m.) viską pakeitė – sudegino pjeses ir tapo filosofu. Po Sokrato mirties (399 m.) bijodamas persekiojimo išvyko į Megarą, Egiptą, Kirėną, o vėliau į Siciliją, kur bandė įgyvendinti savo idealą – paversti tironą filosofu.
Akademija
Apie 387 m. grįžo į Atėnus ir įkūrė Akademiją – pirmąją Vakarų filosofijos mokyklą (veikė iki 529 m. po Kr.). Ten mokėsi Aristotelis, moterys (pvz., Aksioteja) ir net vergai. Virš įėjimo buvo užrašas: „Kas neišmano geometrijos – tegu neįeina.“
Mirė 81 metų, rašydamas prie stalo – palaidotas Akademijos teritorijoje.
Pagrindinės idėjos
- Idėjų (formų) teorija
Tikrasis pasaulis – nematomos, amžinos Idėjos (pvz., Gėris, Grožis, Teisingumas). Mūsų matomas pasaulis – tik šešėlis, atspindys urve („Urvo alegorija“, VII „Valstybės“ knyga). - Siela nemirtinga ir trijdalis
Siela – protas, valia ir geismas. Po mirties ji grįžta į Idėjų pasaulį arba atgimsta kitame kūne („Faidonas“, „Faidras“). - Idealioji valstybė („Valstybė“)
Valdo filosofai-karaliai, nes tik jie mato Gėrio Idėją. Kariai saugo, o darbininkai dirba. Moterys ir vyrai – visiškai lygūs. Nėra privačios nuosavybės, nėra šeimų – vaikai auga bendrai. - Erotika kaip kelias į Gėrį
Meilė – kopėčios nuo kūno grožio iki sielos, proto ir galiausiai Gėrio Idėjos („Puota“). - Gėris – kaip saulė
Gėrio Idėja – visų Idėjų šaltinis, kaip saulė apšviečia daiktus („Valstybės“ saulės alegorija).
Žymiausieji kūriniai
- Valstybė (Πολιτεία / Respublica) – 10 knygų, idealios valstybės projektas, urvo alegorija.
- Puota (Συμπόσιον / Symposium) – apie meilę, Alkibiado girtas pagyrimas Sokratui.
- Faidonas (Φαίδων / Phaedo) – Sokrato mirties diena, sielos nemirtingumo įrodymai.
- Faidras (Φαῖδρος / Phaedrus) – apie meilę, sielos vežimą, rašymo kritiką.
- Timajas (Τίμαιος / Timaeus) – kosmologija, pasaulio sukūrimas demiurgo.
- Įstatymai (Νόμοι / Leges) – antroji, realesnė valstybės vizija.
Religinės ir mistinės temos
Platonas – ne religijos kritikas, o kūrėjas naujos „filosofinės religijos“:
- Dievas – demiurgas, Gėrio Idėja.
- Siela nemirtinga, atgimsta (metempsichozė).
- Žmogaus tikslas – „tapti panašiam į Dievą“ (theōsis).
- Pasaulis – gyvas, protingas kūrinys su pasaulio siela.
Jo idėjos labai paveikė krikščionybę (Augustinas: „Platonas paruošė kelią Kristui“), gnostikus, neoplatonikus (Plotinas), net islamo filosofus (Al-Farabi, Avicena).
Palikimas
- Vakarų filosofija – „visa filosofija yra išnaša prie Platono“ (A. N. Whitehead).
- Politinė mintis – nuo utopijų iki totalitarizmo kritikos (K. Popperis „Atviras visuomenė ir jos priešai“).
- Krikščioniškoji teologija – sielos nemirtingumas, Gėrio Idėja kaip Dievas.
Platonas mirė rašydamas 81 metų – legenda sako, kad ant kapo užrašė: „Čia guli Platonas, kurio siela sugrįžo pas dievus.“ Jo Akademija veikė 900 metų. Jis pastatė dangų žemėje – Idėjų pasaulį, kuriame gyvename iki šiol.