Paieškos rezultatai (481) pagal: mirtis ne pabaiga

Apie pasaulio niekinimą (De contemptu saeculi)

„De contemptu saeculi“ („Apie pasaulio niekinimą“) yra vienas ankstyviausių ir ryškiausių Petro Damiano tekstų, rodantis XI amžiaus dvasinės reformos įtampą ir idealus. Šis traktatas gimė laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė apsivalyti nuo pasaulietinės įtakos, sustiprinti vienuolinę drausmę ir grąžinti dvasininkiją prie asketiškų šaknų. Damianas, vienas iš griežčiausių ir įtakingiausių to meto reformatorių, šiame veikale formuluoja aiškią … [Skaityti toliau…]

Apie dieviškąją visagalybę (De divina omnipotentia)

XI amžiaus viduryje, kai Europa dar tik pradėjo budintis iš ankstyvųjų viduramžių snaudulio, pasirodė tekstas, kuris sudrebino tuometinį teologinį pasaulį. Tai buvo šv. Petro Damiano (1007–1072) traktatas-laiškas, žinomas lotynišku pavadinimu „De divina omnipotentia“ (liet. „Apie dieviškąją visagalybę“). Mokslininkų jis žymimas kaip Epistola 119 ir yra adresuotas Monte Kasino vienuolyno rektoriui Deziderijui. Šis kūrinys gimė ne … [Skaityti toliau…]

Raganų evangelija (Aradia)

1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]

Psalmių knyga (Liber Psalmorum)

Psalmių knyga (Liber Psalmorum), dar vadinama Psalmynas, Psaltėris (Psaltérion) arba hebrajiškuoju pavadinimu Tehilim, yra viena seniausių ir labiausiai atpažįstamų Senojo Testamento dalių, sudaranti išskirtinį poezijos, maldos ir teologinės refleksijos rinkinį. Ši knyga, sudaryta iš 150 atskirų psalmių, per tūkstantmečius tapo neatsiejama žydų ir krikščioniškosios tradicijos dalimi. Psalmių tekstai jungia asmeninę maldą, bendruomeninį šlovinimą, istorinę atmintį … [Skaityti toliau…]

Raganų kūjis (Malleus Maleficarum)

Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]

Gomoros knyga (Liber Gomorrhianus)

Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]

Pranašo Muhamedo biografija (Sīra)

Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]

Pakartoto Įstatymo knyga

Pakartoto Įstatymo knyga (Deuteronomy, hebrajiškai דְּבָרִים – Devarim, „Žodžiai“) yra penktoji Senojo Testamento ir Toros knyga, užbaigianti Mozės penkiaknygę. Hebrajiškas pavadinimas Devarim kyla iš pirmųjų knygos žodžių – „Štai žodžiai“, o graikiškas Deuteronomion reiškia „antrasis įstatymas“ arba „pakartotas įstatymas“. Šis pavadinimas atspindi knygos esmę: joje pateikiami Mozės pamokymai ir įstatymų pakartojimas naujai kartai, kuri ruošiasi … [Skaityti toliau…]

Pilypo evangelija

1945 metais Egipto smėlis atidavė vieną labiausiai intriguojančių krikščioniškojo gnosticizmo tekstų – Pilypo evangeliją (ne Filipo), dar vadinamą Evangelija pagal Pilypą (angl. The Gospel of Philip, kopt. Ⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲕⲁⲧⲁ ⲫⲓⲗⲓⲡⲡⲟⲥ, gr. Evangelion Philipou, lot. Evangelium Philippi). Rasta tame pačiame Nag Hamadžio ąsotyje kaip ir garsioji Tomo evangelija, ji iš karto patraukė tyrinėtojų dėmesį ne tiek … [Skaityti toliau…]

Jozuės knyga

Jozuės knyga (Joshua, hebrajiškai יְהוֹשֻׁעַ – Yehoshua, „Viešpats yra išgelbėjimas“) yra šeštoji Senojo Testamento knyga ir pirmoji vadinamojo Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, užbaigtą Pakartoto Įstatymo knygoje, ir aprašo laikotarpį, kai Izraelio tauta, vadovaujama Mozės įpėdinio Jozuės, įžengia į Kanaano žemę ir pradeda ją paveldėti pagal Dievo pažadą patriarchams. Knygos pavadinimas siejamas su … [Skaityti toliau…]

Pirmoji Samuelio knyga

Pirmoji Samuelio knyga (1 Samuel, hebrajiškai שְׁמוּאֵל – Šemu’el, „Dievas išklausė“) yra devintoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji žymi esminį lūžį Izraelio istorijoje – perėjimą nuo teisėjų laikų prie monarchijos. Knygos pavadinimas siejamas su pranašu Samueliu, kuris tampa centrine figūra šiame pereinamajame laikotarpyje: jis yra paskutinis teisėjas, pranašas ir pirmųjų dviejų Izraelio … [Skaityti toliau…]

Antroji Karalių knyga

Antroji Karalių knyga (2 Kings, hebrajiškai מְלָכִים ב׳ – Melachim Bet, „Karaliai II“) yra dvyliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Pirmojoje Karalių knygoje, ir apima vieną dramatiškiausių Izraelio ir Judo istorijos laikotarpių – nuo pranašo Elijo veiklos pabaigos iki abiejų karalysčių žlugimo. Ši knyga yra esminis šaltinis suprasti, kaip … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: mirtis ne pabaiga?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Krikščioniškoji teologija mirtį supranta ne kaip galutinį žemiškojo kelio tašką, o kaip prasmingą slenkstį į amžinąjį gyvenimą. Remiantis Šventuoju Raštu, fizinė mirtis tėra laikinai užmiegančio kūno būsena, o žmogaus siela keliauja pas Kūrėją. Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusiųjų yra pagrindinis įrodymas, kad mirtis yra nugalėta ir tikintiesiems paruošta nauja buveinė danguje. Krikščionys tiki, kad paskutiniojo teismo dieną visi kūnai bus prikelti tam, kad patirtų pilnutinį bendravimą su Dievu. Įvairios religinės tradicijos pabrėžia, jog žemiškoji pabaiga yra tik pradžia didžiosios dvasinės kelionės. Ši paguodžiantis teologinis požiūris padeda žmonėms ramiau pasitikti senatvę bei artimųjų netektis. Amžinojo gyvenimo viltis suteikia kasdienybei gilesnę prasmę ir skatina gyventi dorai bei prasmingai. Mirties nugalėjimo tema tampa vilties švyturiu, kuris nušviečia tamsiausias žmogaus gyvenimo akimirkas ir kviečia tikėti geresniu rytojumi.