Pirmoji Karalių knyga (1 Kings, hebrajiškai מְלָכִים א׳ – Melachim Alef, „Karaliai I“) yra vienuoliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Samuelio knygose, ir apima laikotarpį nuo karaliaus Dovydo senatvės iki Izraelio ir Judo karalysčių susiskaldymo bei pirmųjų karalių valdymo. Ši knyga yra esminė biblinės monarchijos istorijos dalis, atskleidžianti tiek … [Skaityti toliau…]
Antroji Karalių knyga (2 Kings, hebrajiškai מְלָכִים ב׳ – Melachim Bet, „Karaliai II“) yra dvyliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Pirmojoje Karalių knygoje, ir apima vieną dramatiškiausių Izraelio ir Judo istorijos laikotarpių – nuo pranašo Elijo veiklos pabaigos iki abiejų karalysčių žlugimo. Ši knyga yra esminis šaltinis suprasti, kaip … [Skaityti toliau…]
Antroji Kronikų knyga (2 Chronicles, hebrajiškai דִּבְרֵי הַיָּמִים ב׳ – Divrei HaYamim Bet, „Dienų įvykiai II“, „Metraščių žodžiai II“) yra keturioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji sudaro antrąją vientiso Kronikų pasakojimo dalį, kuri iš naujo interpretuoja Izraelio istoriją, ypatingą dėmesį skirdama Saliamono karaliavimui, Judo karalių dinastijai ir šventyklos kultui. Hebrajiškas pavadinimas Divrei … [Skaityti toliau…]
Ezros knyga (Ezra, hebrajiškai עֶזְרָא – Ezra, „Pagalba“, „Viešpaties pagalba“; lotyniškai Esdras) yra penkioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji aprašo vieną svarbiausių Izraelio istorijos lūžių – grįžimą iš Babilono tremties ir šventyklos atstatymo pradžią. Knyga sudaro vientisą pasakojimą su Nehemijo knyga, o hebrajiškoje tradicijoje jos kartais laikomos viena knyga. Ezros knyga rodo … [Skaityti toliau…]
Tobito knyga (Tobit, lotyniškai Tobias) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, išsiskirianti savo pasakojimo šiluma, moraliniu aiškumu ir teologine gelme. Tai šeimos istorija, kurioje susipina ištikimybė Dievui, malda, apvaizda ir angelų veikimas. Knyga parašyta pasakojimo forma, turinčia tiek išminties literatūros, tiek pamokomosios istorijos bruožų. Jos centre – Tobito ir jo sūnaus Tobijo gyvenimas, atskleidžiantis, … [Skaityti toliau…]
Liber Esther – taip lotyniškai vadinasi Esteros knyga, viena iš Senajame Testamente esančių istorinių knygų. Ji parašyta hebrajų kalba, tikėtina, V amžiuje prieš Kristų, ir pasakoja apie jaunos žydės Esteros iškilimą iki Persijos karalienės bei jos drąsą, išgelbėjusią tautą nuo sunaikinimo. Veiksmas vyksta Persijos karaliaus Ahasvero (dažniausiai tapatinamo su Kserksu I) dvare Sūzuose. Po to, … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Makabėjų knyga (hebrajiškai ספר מכבים א׳, graikų-romėnų tradicijoje 1 Maccabees) – istorinis žydų pasakojimas apie kovą už tikėjimo laisvę ir tautos išlikimą. Ši knyga, kurios autorius nežinomas, apima laikotarpį maždaug nuo 175 m. pr. Kr. iki 134 m. pr. Kr., kai Seleukidų karalius Antiochas IV Epifanas (graikiškai Antiochus IV Epiphanes) mėgino priversti žydus atsisakyti … [Skaityti toliau…]
Antroji Makabėjų knyga (2 Maccabees, graikiškai Δεύτερον Μακκαβαίων – Deuteron Makkabaion, lotyniškai Secundus Machabaeorum) yra istorinis ir religinis tekstas, parašytas graikų kalba nežinomo autoriaus diasporos žydų bendruomenėje Egipte. Ji nėra tęsinys Pirmosios Makabėjų knygos, bet savarankiškas pasakojimas apie žydų tautos kovą su Seleukidų imperija ir religinę priespaudą. Tekstas prasideda laiškais į Egipto žydus, primenančiais Šventyklos … [Skaityti toliau…]
Jobo knyga (Liber Iob, hebrajiškai אִיּוֹב – Iyyov, graikiškai Ἰώβ – Iōb) yra vienas labiausiai filosofinių Senojo Testamento tekstų, nagrinėjantis žmogaus kančios prasmę, teisingumo klausimą ir Dievo santykį su žmogumi. Tai poetiškas ir teologiškai sudėtingas veikalas, kuriame pasakojama apie Jobą – teisingą ir dorą žmogų, patiriantį netikėtą ir nepelnytą kančią. Knyga išsiskiria savo literatūriniu grožiu, … [Skaityti toliau…]
Siracido knyga, dar vadinama Sirachidu, Siracho knyga, Ben Sira arba Ekleziastiko knyga, yra vienas iškiliausių judaizmo ir krikščionybės išminties literatūros tekstų. Ji priklauso vadinamajai deuterokanoninei literatūrai, kurią Romos katalikų ir Rytų ortodoksų tradicijos pripažįsta kanonine, o judaizmas ir protestantizmas dažniausiai laiko apokrifine. Ši knyga išsiskiria tuo, kad ją parašė žinomas autorius – Jėzus, Siracho sūnus, … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Fratelli Tutti parašė popiežius Pranciškus. Enciklika paskelbta 2020 m. spalio 3 d., Asyžiuje, ant šv. Pranciškaus kapo. Pavadinimas reiškia „Visi broliai“, paimta iš šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžių. Popiežius norėjo atsiliepti į vis labiau skylančio pasaulio problemas: socialinę atskirtį, politinius konfliktus, migrantų krizę, skurdą, ekologinę grėsmę. Pandemijos metu šios temos tapo dar aktualesnės. Enciklika turi 8 … [Skaityti toliau…]