Jėzaus nukryžiavimas yra vienas iš svarbiausių įvykių krikščionybės istorijoje. Jis simbolizuoja Jėzaus auką už žmonijos nuodėmes ir yra aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 27:32–56, Morkaus 15:21–41, Luko 23:26–49 ir Jono 19:16–37. Tai yra Jo kančios kulminacija, įvykusi po suėmimo, tardymo ir pasmerkimo mirties bausmei. Įvykio aprašymas 1. Kryžiaus nešimas Po to, kai Jėzus buvo nuteistas … [Skaityti toliau…]
Simeono giesmė, dar vadinama Nunc dimittis, yra užrašyta Luko 2:29–32. Tai giesmė, kurią Simeonas, teisus ir dievobaimingas žmogus, giedojo, kai šventykloje išvydo kūdikį Jėzų. Simeonas buvo pažadėtas, kad nemirs, kol nepamatys Viešpaties Mesijo. Kai Marija ir Juozapas atnešė kūdikį Jėzų į šventyklą, kad atliktų Mozės įstatymo reikalavimus, Simeonas paėmė Jėzų ant rankų ir giedojo šią … [Skaityti toliau…]
Evangelijoje pagal Luką aprašomas svarbus įvykis – angelo apreiškimas Marijai, dar vadinamas Apreiškimu. Šis įvykis yra aprašytas Luko 1:26–38. Tai vienas reikšmingiausių Naujojo Testamento įvykių, nes jame Dievas per angelą Gabrielį praneša Marijai, kad ji taps Jėzaus – Dievo Sūnaus – motina. Apreiškimo įvykis Luko 1:26–38 pasakojama, kad angelas Gabrielis buvo pasiųstas Dievo pas Mariją, … [Skaityti toliau…]
Jėzaus patepimas yra įvykis, aprašytas visose keturiose Evangelijose, bet su tam tikrais skirtumais ir detalių variacijomis: Mato 26:6–13, Morkaus 14:3–9, Luko 7:36–50, ir Jono 12:1–8. Patepimas turi gilią simbolinę reikšmę, susijusią su Jėzaus artėjančia kančia ir mirtimi, taip pat parodo didelę meilę ir atsidavimą Jam. Patepimo aprašymai Evangelijose 1. Mato Evangelija (Mato 26:6–13) Mato Evangelijoje … [Skaityti toliau…]
Jėzaus krikštas yra reikšmingas įvykis, aprašytas visose trijose sinoptinėse Evangelijose: Mato 3:13–17, Morkaus 1:9–11, ir Luko 3:21–22. Šis įvykis pažymėjo Jėzaus viešosios tarnystės pradžią ir turėjo svarbią dvasinę prasmę. Tai taip pat buvo momentas, kai Jėzus buvo patvirtintas kaip Dievo Sūnus, o Šventoji Dvasia nusileido ant Jo. Krikšto įvykis 1. Jėzus ateina pas Joną Krikštytoją … [Skaityti toliau…]
Petro išpažinimas, kad Jėzus yra Mesijas, yra reikšmingas įvykis, aprašytas Mato 16:13–20, Morkaus 8:27–30 ir Luko 9:18–21. Šis įvykis atskleidžia, kad apaštalai pradeda suprasti Jėzaus dieviškąją prigimtį ir Jo misiją. Petras, būdamas apaštalų atstovu, išpažįsta, kad Jėzus yra ne tik mokytojas ar pranašas, bet ir Dievo siųstas Gelbėtojas – Mesijas. Įvykio kontekstas Jėzus su savo … [Skaityti toliau…]
Stebuklas, kai Jėzus prakeikė nevaisingą figmedį, yra aprašytas Mato 21:18–22 ir Morkaus 11:12–14, 20–25. Tai vienas iš nedaugelio Jėzaus stebuklų, kurie turi neigiamą poveikį – šiuo atveju, medis nudžiūvo. Tačiau šis įvykis turi gilią simbolinę ir dvasinę prasmę, pabrėžiančią tikėjimo ir dvasinio vaisingumo svarbą. Įvykio kontekstas Šis įvykis įvyko netrukus po Jėzaus triumfinio įžengimo į … [Skaityti toliau…]
Lazaro prikėlimas iš mirusiųjų, aprašytas Jono 11:1–44, yra vienas didžiausių ir svarbiausių Jėzaus atliktų stebuklų, kuris atskleidžia Jo galią net prieš mirtį. Tai ne tik fizinis stebuklas, bet ir gilus teologinis įvykis, kuris rodo Jėzaus dieviškąją prigimtį ir Jo misiją atnešti amžinąjį gyvenimą. Šis stebuklas taip pat parodė Jėzaus jautrumą ir meilę žmonėms, įskaitant Jo … [Skaityti toliau…]
Jairo dukters prikėlimas iš numirusių yra vienas iš svarbiausių Jėzaus stebuklų, aprašytas trijose Evangelijose – Mato 9:18–26, Morkaus 5:21–43 ir Luko 8:40–56. Šis įvykis rodo Jėzaus dievišką galią net prieš mirtį, kuri buvo laikoma didžiausia kliūtimi žmonijai. Jairo dukters prikėlimas parodo Jėzaus gailestingumą, Jo atsaką į tikėjimą ir Jo galią suteikti gyvenimą ten, kur jo … [Skaityti toliau…]
Romo šimtininko tarno išgydymas yra įvykis, aprašytas Mato 8:5–13 ir Luko 7:1–10, kur Jėzus išgydė sunkiai sergantį šimtininko tarną. Šis stebuklas ne tik parodo Jėzaus galią išgydyti ligonį net per atstumą, bet taip pat akcentuoja tikėjimo svarbą ir įvertina pagonio – romėnų karininko – tikėjimą, kuris nustebino patį Jėzų. Šimtininko prašymas Įvykis prasideda, kai Jėzus … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.