Lazaro prikėlimas iš mirusiųjų, aprašytas Jono 11:1–44, yra vienas didžiausių ir svarbiausių Jėzaus atliktų stebuklų, kuris atskleidžia Jo galią net prieš mirtį. Tai ne tik fizinis stebuklas, bet ir gilus teologinis įvykis, kuris rodo Jėzaus dieviškąją prigimtį ir Jo misiją atnešti amžinąjį gyvenimą. Šis stebuklas taip pat parodė Jėzaus jautrumą ir meilę žmonėms, įskaitant Jo asmeninį ryšį su Lazaru ir jo seserimis Marija bei Morta.
Lazaro liga ir mirtis
Lazaro, Marijos ir Mortos šeima gyveno Betanijoje, mažame kaime netoli Jeruzalės. Jėzus buvo artimas šiai šeimai, ir kai Lazaro sveikata pablogėjo, jo seserys išsiuntė žinią Jėzui, sakydamos:
„Viešpatie, tas, kurį tu myli, serga.“ (Jono 11:3)
Tačiau Jėzus iš karto neatsiliepė į šį prašymą. Vietoj to, Jis pasakė:
„Ši liga nėra mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus.“ (Jono 11:4)
Jėzus nusprendė dar dvi dienas pasilikti toje vietoje, kur buvo, ir tik tada Jis pasakė savo mokiniams, kad keliaus į Judėją. Mokiniams tai kėlė nerimą, nes Judėjoje jau buvo bandyta Jėzų užmušti akmenimis. Tačiau Jėzus aiškino, kad Lazaro mirtis turi tikslą:
„Lazaras užmigo, bet aš einu jo pažadinti.“ (Jono 11:11)
Mokiniai nesuprato Jėzaus žodžių ir manė, kad Lazaras tiesiog ilsisi. Tada Jėzus tiesiai pasakė:
„Lazaras mirė.“ (Jono 11:14)
Jėzus ir Jo mokiniai tada keliavo į Betaniją, kur Lazaro jau buvo miręs keturias dienas.
Jėzaus susitikimas su Morta ir Marija
Kai Jėzus atvyko į Betaniją, Lazaro sesuo Morta pasitiko Jį ir tarė:
„Viešpatie, jei būtum buvęs čia, mano brolis nebūtų miręs.“ (Jono 11:21)
Tai buvo kupinas skausmo pareiškimas, tačiau Morta taip pat išreiškė savo tikėjimą:
„Bet ir dabar žinau, jog Dievas tau duos visa, ko tik prašysi.“ (Jono 11:22)
Jėzus jai atsakė:
„Tavo brolis prisikels.“ (Jono 11:23)
Morta atsakė, kad ji žino, jog Lazaras prisikels paskutiniąją dieną, kai visi bus prikelti. Tada Jėzus paskelbė vieną iš galingiausių savo pareiškimų:
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius.“ (Jono 11:25–26)
Tai buvo teologinis pamatas, kuriuo Jėzus nurodė, kad Jis yra ne tik galia, kuri gali grąžinti fizinį gyvenimą, bet ir šaltinis amžinojo gyvenimo tiems, kurie tiki Juo.
Po šio pokalbio Morta pakvietė savo seserį Mariją. Marija taip pat atėjo pas Jėzų ir, pilna sielvarto, pasakė tuos pačius žodžius:
„Viešpatie, jei būtum buvęs čia, mano brolis nebūtų miręs.“ (Jono 11:32)
Jėzus, matydamas Marijos ir kitų aplinkinių gedulą, buvo giliai sujaudintas. Tai yra vienas iš retų atvejų, kai Evangelijose parašyta, kad Jėzus „pravirko“ (Jono 11:35). Ši scena atskleidžia Jėzaus žmogiškąją prigimtį, Jo atjautą ir emocinį ryšį su žmonėmis.
Lazaro prikėlimas
Po šio susitikimo Jėzus atėjo prie kapo, kuris buvo uola su įėjimu, uždarytu akmeniu. Jėzus įsakė nuimti akmenį. Morta abejojo, nes Lazaras jau keturias dienas buvo kape, ir jo kūnas jau galėjo pradėti irti. Tačiau Jėzus atsakė:
„Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?“ (Jono 11:40)
Akmenį nurito, ir Jėzus, pažvelgęs į dangų, meldėsi:
„Tėve, dėkoju tau, kad išklausei mane. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai, bet tai pasakiau dėl čia esančių žmonių, kad jie įtikėtų, jog tu mane siuntei.“ (Jono 11:41–42)
Po šios maldos Jėzus garsiai sušuko:
„Lazarai, išeik!“ (Jono 11:43)
Tą pačią akimirką Lazaras išėjo iš kapo, vis dar apsuktas kapo drobėmis. Jėzus įsakė aplinkiniams jį išvynioti ir leisti eiti. Tai buvo stebuklas, kuris sukrėtė visus ten buvusius ir patvirtino Jėzaus dievišką valdžią net prieš mirtį.
Dvasinė reikšmė
Lazaro prikėlimas turi didelę teologinę ir dvasinę reikšmę.
1. Jėzaus valdžia prieš mirtį: Šis stebuklas parodo, kad Jėzus turi absoliučią valdžią prieš mirtį – didžiausią žmonijos priešą. Tai buvo ne tik ženklas, kad Jis gali grąžinti fizinį gyvenimą, bet ir įrodymas, kad Jis yra tas, kuris gali suteikti amžinąjį gyvenimą.
2. Prisikėlimas ir gyvenimas: Jėzaus pareiškimas „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ yra vienas iš svarbiausių krikščioniškų tikėjimo teiginių. Jis rodo, kad Jėzaus misija yra ne tik fizinių stebuklų atlikimas, bet ir amžinojo gyvenimo atnešimas visiems, kurie tiki Juo.
3. Tikėjimo svarba: Lazaro seserys Marija ir Morta turėjo tikėjimą Jėzaus galia, nors ir buvo sukrėstos dėl brolio mirties. Jėzus pabrėžė tikėjimo svarbą, sakydamas Mortai, kad jei ji tikės, pamatys Dievo šlovę. Tikėjimas yra esminis dvasinio gyvenimo ir Dievo veikimo mūsų gyvenimuose elementas.
4. Jėzaus žmogiškumas ir dieviškumas: Ši istorija taip pat pabrėžia Jėzaus dvigubą prigimtį. Jis ne tik dieviškas, turintis valdžią prieš mirtį, bet ir žmogiškas, gebantis jausti gilų skausmą, užuojautą ir meilę savo draugams.
Lazaro prikėlimas yra vienas iš didingiausių Jėzaus stebuklų, kuris parodo Jo dievišką galią ir misiją. Tai ne tik stebuklas, kuris grąžina žmogų iš mirties į gyvenimą, bet ir teologinis pareiškimas apie Jėzaus, kaip „prisikėlimo ir gyvenimo“, vaidmenį. Šis įvykis suteikia tikinčiajam viltį ir tikėjimą, kad per Jėzų yra įmanoma ne tik fizinis, bet ir amžinasis gyvenimas.