Paieškos rezultatai (3) pagal: sancta Fides

Inkvizicijos vadovas (Directorium Inquisitorum)

„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]

Visos enciklikos, sąrašas

Enciklika – tai popiežiaus rašytas laiškas, dažniausiai skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams, bet neretai ir platesnei auditorijai – tikintiesiems ar net visai žmonijai. Enciklikose popiežius aptaria svarbias religines, moralines, socialines ar politines temas. Tai viena iš aukščiausių Bažnyčios mokymo formų, nors formaliai neprilygsta dogmai. Terminas kilęs iš graikų „enkýklios epistolē“ – „apvalus laiškas“, t. y. … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios uždraustų knygų sąrašas

Index librorum prohibitorum, arba Draudžiamų knygų sąrašas, buvo oficialus Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriame keturis šimtmečius buvo surašomos knygos, laikytos pavojingomis tikėjimui ir moralei. Pirmasis toks sąrašas pasirodė 1559 m., popiežiaus Pauliaus IV (Gian Pietro Carafa) valdymo laikais, Romos Inkvizicijos Šventosios Kongregacijos iniciatyva. Į jį pateko net ir literatūros klasikai, pavyzdžiui, Giovanni Boccaccio „Dekameronas“ ar Masuccio … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: sancta Fides?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Lotynų kalbos posakis Šventasis Tikėjimas, originaliai rašomas Sancta Fides, krikščioniškoje tradicijoje turi gilią prasmę. Šis pasakymas nusako pamatines dvasines vertybes ir pasitikėjimą Dievu. Istoriniame kontekstame šis vardas priklauso trečiajame amžiuje gyvenusiai jaunai kankinei iš Asono Prancūzijoje. Mergaitė neatsisakė savo krikščioniškų pažiūrų per didelius Romos imperijos persekiojimus. Dėl savo tvirtumo ji sulaukė didelio tikinčiųjų pripažinimo ir greitai tapo pavyzdžiu. Vėliau jos garbei buvo pavadintas garsus Prancūzijos miestas bei įspūdinga viduramžių abatija. Šios šventosios kultas greitai išplito po visą Europos žemyną per piligrimų kelius. Viduramžių keliautojai traukė į Konko miestelį melstis prie jos relikvijų. Šiandien šis istorinis vardas primena ankstyvosios Bažnyčios kankinių drąsą bei ištikimybę. Tikėjimo gynimas per amžius išliko svarbia krikščioniškojo gyvenimo dalimi.