A. ISTORINĖ APŽVALGA. IR PASKATINIMAS Pirmoji Mozės kalba Šie yra žodžiai, kuriais Mozė kreipėsi į visą Izraelį anapus Jordano dykumoje, Araboje priešais Sufą, tarp Parano ir Tofelo, Labano, Hazerotų ir Di-Zahabo. Nuo Horebo į Kadeš-Barneą per Seiro kalnus yra vienuolika dienų kelionės. Keturiasdešimtais metais, vienuolikto mėnesio pirmąją dieną, Mozė kalbėjo izraeliečiams, kaip VIEŠPATS jam buvo … [Skaityti toliau…]
A. PASIRENGIMAS KELIAUTI NUO SINAJAUS KALNO Žmonių surašymas Antraisiais metais po jų išėjimo iš Egipto žemės, antrojo mėnesio pirmąją dieną, VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo palapinėje, Sinajaus dykumoje, tardamas: “Surašykite visą izraeliečių bendriją pagal klanus ir protėvių namus, įrašydami visus vyrus vardais. Tu ir Aaronas surašysite pagal jų gretas visus dvidešimties metų ir vyresnius Izraelio vyrus, … [Skaityti toliau…]
A. AUKŲ APEIGOS Deginamoji auka VIEŠPATS pasišaukė Mozę ir kalbėjo jam iš Susitikimo palapinės, tardamas: “Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: kai kas nors iš jūsų nori atvesti VIEŠPAČIUI gyvulio atnašą, atveskite atnašą iš jaučių bandos ar iš avių bei ožkų kaimenės. Jei atnaša yra deginamoji auka iš jaučių bandos, jis atves sveiką jautį prie Susitikimo … [Skaityti toliau…]
IŠĖJIMO KNYGA A. IZRAELIEČIAI EGIPTE Jokūbo palikuonys Egipte Šie yra vardai Izraelio sūnų, atsikėlusių su Jokūbu į Egiptą. Kiekvienas jų atsikėlė su savo šeimyna: Reubenas, Simeonas, Levis ir Judas; Issacharas, Zebulunas ir Benjaminas; Danas ir Naftalis, Gadas ir Ašeras. Visų asmenų, gimusių pačiam Jokūbui, buvo septyniasdešimt. Juozapas jau buvo Egipte. Numirė Juozapas, išmirė ir visi … [Skaityti toliau…]
PRADŽIOS KNYGA A. PRIEŠISTORĖ Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę,ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų. Tuomet Dievas tarė “Tebūna šviesa!” Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą Diena, o tamsą … [Skaityti toliau…]
Visagale Dvasia Guodėja, maloningoji nuliūdusiųjų paguoda, persmelk mano širdies vidų savo galinga jėga. Gailestingasis Svety, apšviesk savo žėrinčia šviesa visus tamsius mano sielos pakampius. Aplankęs ją, atgaivink savo rasos gausumu tai, ką ilga sausra susilpnino ar sunaikino. Numalšink mano troškulį savo meilės srove, kad nebenorėčiau ragauti niekingų pasaulio malonumų. Išmokyk mane vykdyti Tavo valią – … [Skaityti toliau…]
“1864 m. sausio 13 d. tėvas Louisas Cestacas, Marijos tarnaičių kongregacijos įkūrėjas, regėjo viziją, kaip piktosios dvasios buvo išleistos į pasaulį ir pradėjo visuotinį puolimą prieš Bažnyčią. Po to jam apsireiškė Mergelė Marija, išmokė šios maldos ir nurodė ją platinti. Regėjimo tikrumą patvirtino Bayonne vyskupas, šv. popiežius Pijus X 1908 07 08 šiai maldai priskyrė … [Skaityti toliau…]
“DANGIŠKASIS DVARAS (PAL. LIUITGARDOS MALDA) alaimintoji Liuitgarda (1291–1348) buvo vienuolė beginė. 1323 m. ji Wittichene (Švarcvaldas, Vokietija) įsteigė pranciškonių tretininkių vienuolyną. Liuitgarda garsėjo ypatingu pamaldumu Kristaus kančiai ir buvo apdovanota mistiniais regėjimais. 1692 m. buvo atrasti nesugedę Liuitgardos palaikai, pradėta domėtis jos gyvenimu. Karmelitas tėvas Musäus, tyrinėdamas raštus apie vienuolę, rado jos maldą „Dangiškasis dvaras“ … [Skaityti toliau…]
Dievo šlovinimas, arba šlovinimo malda, tikinčio žmogaus gyvenime turi labai didelę reikšmę. Visa tai, kas daroma dėl Dievo, galima įvardinti kaip šlovinimą. Gyvenimas, šlovinimas ir muzika – tai tie dalykai, kurie labai glaudžiai vienas su kitu susiję. Visas žmogaus – Dievo kūrinio – gyvenimas gali būti suprantamas kaip Dievo šlovinimas, kai visa ko pagrindas jame … [Skaityti toliau…]
Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * ir Šventosios Dvasios. Amen. Žodžiai „Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * ir Šventosios Dvasios. Amen.“ yra iš krikščioniškosios tradicijos ir jie naudojami žegnojantis. Ši frazė kyla iš Šventosios Trejybės mokymo – pagrindinės krikščionybės doktrinos, teigiančios, kad Dievas egzistuoja trijose asmenyse: Tėvas, Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia. … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.