Odin – Skandinavų mitologijoje yra vienas iš pagrindinių ir galingiausių dievų, vadinamas „Visagaliu“ arba „Visų dievų tėvu“. Jo asmenybė ir vaidmuo mitologijoje yra labai sudėtingi ir įvairialypiai, apimantys žinias, karo strategiją, išmintį ir magiją. 1. Aprašymas ir Įvaizdis Odinas dažnai vaizduojamas kaip vyresnis vyras su balta barzda ir vienu akimi. Jo trūkstama akis yra viena … [Skaityti toliau…]
Hanumanas yra vienas iš mylimiausių ir gerbiamiausių dievų hinduizmo tradicijoje, ypač žinomas dėl savo nepalaužiamo atsidavimo Ramai ir didžiulės fizinės bei dvasinės jėgos. Jis yra beždžionių dievas, simbolizuojantis jėgą, drąsą, atsidavimą ir ištikimybę. Hanumano vaidmuo „Ramajanoje“ yra itin reikšmingas, nes jis buvo pagrindinis pagalbininkas Ramai, kai šis kovojo prieš demoną Ravaną, kad išgelbėtų savo žmoną … [Skaityti toliau…]
Filosofai, skirtingai nei teologai, stengiasi proto pastangomis apmąstyti Dievo egzistencijos galimybę, neapsiribodami konkrečiomis religijomis. Filosofija siekia suprasti pasaulį ir Dievą ne per religinius dogmatinius įvaizdžius, bet per transcendencijos patyrimą. Religijos dažnai įvardija Dievą, pateikdamos doktriną ar dogmą, pvz., krikščionybėje Dievas yra Trejybė. Transcendencijos patyrimas dažnai sukrečia, kaip apaštalo Pauliaus kelyje į Damaską. Religinės dogmos padeda … [Skaityti toliau…]
Uranas, senovės graikų mitologijoje žinomas kaip dangaus dievas, yra viena iš svarbiausių pirmapradžių dievybių, kurios egzistencija siejasi su pasaulio kūrimu. Jo vardas kilęs iš graikiško žodžio „οὐρανός“ (ouranós), reiškiančio „dangus“ arba „dangaus erdvė“. Uranas yra susijęs su primordialiomis jėgomis ir buvo laikomas neatsiejamu dievybės aspekto, iš kurio kilę kiti mitologiniai personažai. Uranas ir Pasaulio Kūrimas … [Skaityti toliau…]
Švenčiausioji Trejybė yra viena iš pagrindinių krikščionių tikėjimo dogmų, kuri teigia, kad vienas Dievas egzistuoja trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Dievas Šventoji Dvasia. Nors tai trys skirtingos asmenybės, jie visi sudaro vieną esybę – vieną ir tą patį Dievą. Ši sąvoka yra unikali krikščionybei ir pabrėžia, kad Dievas yra vieningas, tačiau … [Skaityti toliau…]
Šventoji Dvasia krikščionių tikėjime yra trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, kartu su Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi). Šventoji Dvasia laikoma dieviškuoju veiksmu pasaulyje, kuris apreiškia Dievo valią, teikia dvasinę jėgą ir yra tiesioginė Dievo buvimo išraiška. Ji yra Dievas, veikiantis tikinčiųjų gyvenimuose, stiprinantis, guodžiantis, suteikiantis išmintį ir tikėjimą. Krikščioniškoje teologijoje Šventoji Dvasia laikoma kaip … [Skaityti toliau…]
Palenk savo ausį į mūsų maldas, Viešpatie, meldžiame Tavęs. ir apšviesk mūsų proto tamsą Tavo apsilankymo malone. Su kuo gyvena ir karaliauja Dievas Tėvas , Šventosios Dvasios, Dievo, pasaulio be galo vienybėje. Amen. Ši malda yra kreipimasis į Dievą, prašant Jo pagalbos ir apšvietimo. Ji išreiškia gilų troškimą, kad Dievas įsiklausytų į maldininko žodžius ir … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškos tikėjimo tiesos ir vertybės formuoja krikščioniško gyvenimo pagrindą ir orientuoja tikinčiuosius į Dievo valią, moralinius standartus ir dvasinius idealus. Jos yra pagrindinės krikščioniško tikėjimo dalys ir apima tiek teologinius, tiek moralinius aspektus, kurie padeda tikintiesiems gyventi pagal Evangelijos mokymą. Krikščioniškos tikėjimo tiesos Krikščioniškos vertybės Šventieji Raštai apie tikėjimo tiesas ir vertybes Šventasis Raštas yra … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo doktrina yra pagrindinė krikščioniško tikėjimo struktūra, apibrėžianti, kas yra tikima apie Dievą, Jėzų Kristų, Šventąją Dvasią ir krikščionišką gyvenimą. Ji apima esminius tikėjimo principus, kurie yra patvirtinti Šventajame Rašte, Bažnyčios Tradicijoje ir Bažnyčios mokyme. Tikėjimo doktrina teikia pagrindą krikščioniškosios religijos supratimui ir praktikai. Pagrindinės tikėjimo doktrinos sudedamosios dalys Tikėjimo doktrinos reikšmė Šventieji Raštai apie … [Skaityti toliau…]
„Adversus haereses“ (lot. Prieš erezijas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas Šventojo Irenėjaus Lioniečio (apie 130–202 m.). Irenėjus buvo vienas iškiliausių II amžiaus krikščionių teologų, o šis jo darbas buvo skirtas ginčui su gnosticizmo erezijomis, kurios tuo metu plito Bažnyčioje. Knyga yra išskirtinė tuo, kad pateikia argumentuotą ir nuoseklų ortodoksinio krikščioniškojo tikėjimo gynybą … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.