Onanas – trumpas, bet iki šiol „gyvas“ Biblijos vardas. Vos kelios eilutės Pradžios knygoje (Pr 38,6–10), o sukėlė šimtmečių ginčus, davė medicininį terminą (onanizmas) ir tapo moralinės pamokos apie „išeikvotą sėklą“ simboliu. Tačiau originali istorija kur kas sudėtingesnė ir kur kas mažiau susijusi su tuo, kuo ją pavertė vėlesnės kartos.
Hebrajiškai אוֹנָן (’Ōnān).
Vardas greičiausiai kilęs iš šaknies ענה (‘-n-h) – „būti stipriam“, „jėga“.
Ironiška – jo jėga ir baigėsi ties tuo, kad atsisakė atlikti pareigą.
Onanas buvo antrasis Judo sūnus (pirmasis Ėras, trečiasis Šela). Motina – kanaanitė, Šuos duktė (Pr 38,2–6). Gyveno maždaug XVIII a. pr. Kr.
Kas iš tikrųjų įvyko
Judo vyriausias sūnus Ėras vedė Tamarą, bet
„Ėras… buvo piktas Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino“ (Pr 38,7).
Pagal levirato santuokos paprotį (įstatymas vėliau užrašytas Įst 25,5–10), jei vyras miršta bevaikis, jo brolis turi vesti našlę ir pirmagimis sūnus laikomas mirusiojo įpėdiniu. Tai apsaugodavo našlę ir mirusiojo vardą.
Judas liepė Onanui:
„Eik pas savo brolio žmoną, atlik levirato pareigą ir atgaivink palikuonis savo broliui“ (Pr 38,8).
Onanas formaliai sutiko, bet realiai sabotažavo:
„Onanas žinojo, kad palikuonis nebus jo, todėl, kai eidavo pas savo brolio žmoną, išliedavo sėklą ant žemės, kad neduotų palikuonies broliui“ (Pr 38,9).
Tai nebuvo vienkartinis atsitikimas – veiksmažodis hebrajiškai rodo nuolatinį veiksmą („kai tik eidavo…“.
Dievo nuosprendis buvo greitas ir griežtas:
„Tai, ką jis darė, buvo pikta Viešpaties akyse, todėl ir jį numarino“ (Pr 38,10).
Kodėl Dievas jį nubaudė? (tikroji priežastis)
Vėlesnė krikščioniškoji (ypač katalikiška) tradicija matė čia pasmerkimą masturbacijai ar kontracepcijai. Bet originalus tekstas kalba apie ką kita:
- Onanas atsisakė atlikti šventą pareigą – pratęsti brolio giminę.
- Jis naudojosi Tamara seksualiai, bet atsisakė jai duoti vaiką (t. y. naudojo ją kaip objektą).
- Tai buvo viešas giminės vardo paniekinimas ir našlės teisių pažeidimas.
- Hebrajiškas veiksmažodis שׁחת (šichēt) „gadinti, niokoti“ rodo, kad jis „gadino“ tai, ką turėjo išsaugoti.
Trumpai: nuodėmė buvo ne „išeikvojimas“, o brolio vardo ištrynimas ir Tamaros orumo sutrypimas.
Judas, bijodamas, kad ir trečiasis sūnus mirs, atidėliojo Tamaros vedybas su Šela.
Tamara apsimetė paleistuve, pastojo nuo paties Judo ir pagimdė dvynius Peresą ir Zerachą.
Peresas tapo Judo giminės tęsėju – ir iš jo kilmės linijos vėliau gimė Dovydas ir Jėzus (Rt 4,18–22; Mt 1,3).
Onanas gi liko kaip įspėjimas: neteisingai panaudota seksualumo dovana gali sunaikinti.
Kodėl Onanas vis dar minimas
- Viduramžiais ir naujaisiais laikais jo vardu pavadintas „onanizmas“ – klaidingai priskiriant istoriją masturbacijai.
- Tik XX a. biblistai grąžino tikrąją prasmę: tai tekstas apie atsakomybei už našlę ir už giminės tęstinumą.
- Rabiniškoje tradicijoje Onanas ir Ėras mirė todėl, kad „išliedavo sėklą“ ne tik bijodami, kad vaikas nebus jų, bet ir nenorėdami gadinti Tamaros grožio gimdymu (sic!).
- Šiuolaikinėje egzegezėje dažniausiai matomas kaip kontrastas Tamarai – ji rizikavo viskuo, kad išsaugotų giminę, o Onanas rizikavo niekuo ir viską prarado.
Onanas – žmogus, kuris turėjo viską (gyvybę, galimybę, pareigą), bet pasirinko „nei tau, nei man“.
Todėl jo vardas tapo ne šlovės, o įspėjimo sinonimu.
Ir net ne dėl to, ką žmonės galvoja šiais laikais, o dėl to, ką Biblija sako tiesiai:
atsisakymas būti broliu savo broliui kainuoja gyvybę.