Ogum, jorubų kalba vadinamas Ògún, yra metalo, karo, technologijų, darbo ir drąsos Orixá. Tai dievybė, kuri žmonėms dovanojo įrankius, geležį ir ugnį, todėl laikomas civilizacijos globėju. Be jo nebūtų nei žemdirbystės, nei amatų, nei kovos už teisingumą. Ogum – pirmasis karys ir pirmasis kalvis, tas, kuris atvėrė kelius ir davė žmonijai galimybę statyti, gintis ir kurti.
Jorubų mituose pasakojama, kad kai dievai leidosi iš dangaus į žemę, Ogum buvo tas, kuris su savo geležiniu kapliu nukirto pirmuosius krūmynus, atverdamas kitiems kelią. Jis – kelrodžio ir pirmtako simbolis, todėl laikomas visų, kurie pradeda naują kelią, globėju. Jo galia – tai geležis, kuri pjauna mišką, bet iš jos paties kalamos ir ginklai, ir arkliai, ir plūgai. Dėl to jis vienu metu yra ir naikintojas, ir kūrėjas.
Viename senajame mite pasakojama, kad Ogum buvo karalius, valdęs miestą Iré (dabar esančią Nigerijoje). Jis buvo žinomas kaip nenugalimas karys, bet tuo pačiu ir žmogus, kurį persekiojo vienatvė. Po daugybės pergalių jis grįžo į savo miestą, kur gyventojai šventė jo garbei. Tačiau, pavargęs nuo triukšmo ir apgaulės, jis nusišalino į miškus ir pradingo. Kai žmonės nuėjo jo ieškoti, rado tik jo kalvę ir ginklus. Nuo tada jis tapo nematomu, tačiau visur esančiu – geležyje, kirviuose, karduose, net šiuolaikiniuose įrankiuose.
Candomblé tradicijoje Ogum simbolizuoja jėgą, ryžtą ir darbštumą. Jis yra tas, kuris niekada nepasiduoda, visada kovoja už tai, kas teisinga. Jam maldos skiriamos, kai žmogus nori nugalėti kliūtis, rasti darbą, įveikti sunkumus ar įgyti valios stiprybę. Jis nekenčia melo, išdavystės ir tinginystės. Sakoma, kad Ogum myli tuos, kurie veikia, o ne kalba.
Jo spalvos – mėlyna, žalia ir sidabrinė. Jo metalas – geležis. Jo simboliai – kardas, ietis ir grandinė, o kartais ir arklas – tai ženklai, kad jėga be tikslo yra beprasmė. Candomblé šventyklose Ogum aukojami raudoni gaidžiai, pupelės, kukurūzai, špinatai ir vynas be alkoholio, nes jis laikomas švaros ir aiškumo mylėtoju. Jo šventės metu grojama stipriais ritmais, primenančiais žygiavimą ar kalvės garsus. Šokyje jo įsikūnijimą atpažįsta iš tvirtų, ritmiškų judesių – jis tarsi kerta orą nematomu kardu.
Mitologijoje Ogum dažnai siejamas su kitomis dievybėmis. Jis yra Iemanjá sūnus, Oxóssio brolis ir Exu bičiulis. Exu atveria kelius dvasine prasme, o Ogum – fizine, jis išvalo kelius nuo kliūčių ir paruošia dirvą veiksmui. Dėl to daugelis apeigų pradedamos būtent jo vardu. Kai žmogus žengia naują gyvenimo etapą, pavyzdžiui, pradeda kelionę ar statybą, Ogum kviečiamas kaip pirmasis liudininkas.
Jorubų patarlėje sakoma: „Be Ogum rankų net dangaus vartai liktų uždaryti.“ Tai reiškia, kad bet kokiam veiksmui reikia drąsos ir įrankio – abu šie dalykai priklauso Ogum. Jo ugnis – tai ne tik karas, bet ir technologija, naujovės, mechanika. Šiuolaikiniai tikintieji jį laiko ir vairuotojų, inžinierių, kalvių bei karių globėju. Brazilijoje prie automobilių dedami maži metaliniai kryžiai, vadinami cruz de Ogum, kaip apsaugos simbolis nuo nelaimių.
Katalikų sintezėje Ogum dažnai tapatinamas su šventuoju Juozapu – darbininku ir kalvių globėju, arba su šv. Jurgiu, kovojančiu su slibinu. Jo šventė Brazilijoje minima balandžio 23 dieną – tą dieną gatvės pasidengia mėlyna spalva, o žmonės kelia metalinius kalavijus, dainuodami giesmes, kuriose kartojama: „Ogum, atverk kelius, kad einantysis nepargriūtų.“
Vienoje senovinių giesmių sakoma:
„Ogum patepa rankas prakaitu, bet niekada krauju; jis kerta kelią per mišką, bet nepalieka dyglių kitiems.“
Tai reiškia, kad tikras karys kovoja, kad kiti galėtų eiti saugiai – Ogum yra jėgos tarnystės simbolis.
Ogum nėra žiaurus. Jis nėra karys dėl karo – jis karys dėl tvarkos. Jo kardas nukerta neteisybę, bet taip pat nukerpa grandines, kurios laiko žmogų vergystėje – tiek išorinėje, tiek vidinėje. Jis yra drąsos įsikūnijimas, kuris moko, kad jėga turi būti panaudota su protu.
Kai Afrikos vergai buvo atgabenti į Braziliją, jie šaukėsi Ogum, kad šis suteiktų jiems ištvermės ir jėgos išlikti. Todėl iki šiol jis laikomas laisvės simboliu. Candomblé pasaulyje sakoma, kad ten, kur žmogus nepasiduoda, ten vaikšto Ogum.
Jis yra kūrėjas ir griovėjas, kalvis ir karys, tylus darbininkas ir žaibo balsas. Be jo pasaulis sustotų – nes jis yra judėjimo dvasia, žmogaus rankų galia ir metalo širdis.