Sveika, išganingoji Auka, už mane ir visą žmoniją paaukota ant kryžiaus medžio. Sveikas, brangusis Kraujau, tekantis iš nukryžiuotojo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žaizdų ir nuplaunantis viso pasaulio nuodėmes. Atmink, Viešpatie, savo kūrinį, kurį atpirkai savo brangiuoju Krauju. Amen.
Įdomu tai, kad Rytų Bažnyčiose, nors ir neturi lygiai tokio paties pakylėjimo ritualo, Eucharistijos metu jaučiama panaši didelė pagarba. Ten akcentuojamas ne tiek vizualus pakėlimas, kiek slėpiningas perkeitimas, kuris įvyksta ant altoriaus. Kai kurie teologai teigia, kad pakylėjimas yra priminimas apie Kristaus prisikėlimą, nes auka ant kryžiaus ir prisikėlimas yra neatsiejami.
Ši akimirka yra tarsi trumpas langas į amžinybę. Tai metas, kai asmeninė malda tampa bendru Bažnyčios šauksmu. Galima prisiminti, kad šis veiksmas primena ir senojo Testamento aukojimus, tik čia auka yra tobula ir galutinė. Tai tikrai galingas tikėjimo patvirtinimas.