Parpuolęs prieš Tavo nuostabios didybės sostą, prašau Tave, mano Dieve, paskutinės iš visų malonių – laimingos mirties malonės. Kad ir kaip blogai panaudojau gyvenimą, kurį man davei, suteik man malonę gerai jį užbaigti ir mirti Tavo meilėje.
Atleisk man, mano Dieve, visą blogį, kurį padariau, ir tegul Tau būna malonus gėris, kurį padėjai man padaryti. Atleisk man, nes aš atgailauju už savo kaltes ir nekenčiu jų vien dėl to, kad įžeidžiau Tavo begalinį gerumą. Atleisk man, ir aš iš visos širdies atleidžiu tiems, kurie mane įskaudino.
Tikiu, mano Dieve, visa, ką Tu apreiškei savo Bažnyčiai. Viliuosi Tavimi, remdamasis Tavo pažadais ir Tavo begaliniais nuopelnais, dieviškasis Išganytojau, juk Tu nenori, kad aš pražūčiau, ir pats esi miręs dėl manęs. Aš Tave myliu, mano Dieve, visa savo siela ir visa širdimi.
Aš Tave garbinu su didžiausiu nuolankumu. Dėkoju Tau už visas malones, kurias man suteikei šiame gyvenime, ir ypač už tai, kad davei galimybę pasiruošti mirčiai. Aš ją priimu atgailos dvasioje, vienydamasis su savo Išganytojo mirtimi, paklusdamas Tavo valiai.
Tėve, pasigailėk manęs, būk man gailestingas: aš atiduodu savo sielą į Tavo rankas. Jėzau, gelbėk mane, dabar ir mano mirties valandą.
Šventoji Marija, Gailestingumo Motina, leisk šią paskutinę mano gyvenimo akimirką patirti, kad laikai mane vienu iš savo vaikų, užtark mane.
Laimingasis šv. Juozapai, miręs ant Jėzaus ir Marijos rankų, išmelsk man malonę išvengti amžinojo pasmerkimo.
Dangaus angele, ištikimasis mano sielos sarge, šventieji, kuriuos Dievas skyrė mano globėjais visam gyvenimui, nepalikite manęs ir mirties valandą. Amen.