Šventasis Judai Tadai, artimas Jėzaus Kristaus giminaiti, garbingasis apaštale ir kankiny, spindintis dorybėmis ir stebuklais, ištikimas ir greitas užtarėjau visų, kurie tave garbina ir tavimi pasitiki! Tu esi galingas globėjas ir padėjėjas sunkiose valandose. Todėl kreipiuosi į tave ir iš širdies gilumos maldauju: padėk man! Tu esi iš Viešpaties gavęs dovaną teikti pagalbą tiems, kurie beveik visai nustojo vilties. Maloningai pažvelk į mane: mano gyvenimas paženklintas kryžiumi, mano dienos pilnos sielvarto, mano širdis – kartybių jūra. Visi mano keliai iškloti erškėčiais, kiekviena gyvenimo valanda pilna liūdesio ir ašarų. Mano dvasią apniko juodos mintys: nerimas, neryžtingumas, pasitikėjimo stoka. Mano akys nebeįžiūri Dievo apvaizdos, tikėjimas ėmė svyruoti mano sieloje. Visą mane gaubia juodas nusiminimo debesis. Tu negali palikti manęs tokioje būklėje! Nesitrauksiu nuo tavęs, kol neišklausysi manęs ir neatskubėsi į pagalbą! Padėk man, ir aš visą gyvenimą dėkosiu tau, garbinsiu tave kaip savo ypatingą globėją, dėkodamas Dievui už tavo užtarimu gautą malonę. Amen.
MALDA Į ŠV. APAŠTALĄ JUDĄ TADĄ PRAŠANT PAGALBOS SUNKIĄ VALANDĄ
Skaitykite daugiau..
Šventojo Judo Tado, kartais vadinamo tik Leviu arba Tado vardu, garbinimas ypač išpopuliarėjo viduramžiais, kai jo užtarimas tapo siejamas su atrodančiai beviltiškomis situacijomis. Teologiniu požiūriu, jo unikalumas slypi jo giminystėje su Jėzumi – jis yra Jokūbo, Viešpaties brolio, sūnus, o tai suteikia jam ypatingą artumą su Kristaus žmogiškąja prigimtimi. Viena įdomi detalė yra ta, kad jis yra minimas tik viename Evangelijos eilutėje, kurioje klausia Jėzaus per Paskutinę Vakarienę: „Viešpatie, kodėl gi Tu apsireiški mums, o ne visam pasauliui?“ Šis klausimas rodo jo nuoširdų, nors kartais ir nevisiškai suprantantį, troškimą sekti Mokytoju. Būtent šis nuoširdumas ir artumas su Jėzumi pavertė jį galingu užtarėju. Senovės tradicijose minima, kad jis nešė medalioną su Jėzaus atvaizdu, vadinamąjį Mandylioną, ir šis ryšys su Kristaus tikruoju veidu sustiprino jo galią padėti vargšams. Jo greitas atsakas į maldas siejamas su jo apaštališkuoju uolumu, kuris, nepaisant trumpo tarnavimo, buvo intensyvus.