Luís Fróis, lietuviškai vadinamas Luisas Froisas, buvo portugalų jėzuitas, vienas iš pirmųjų europiečių, kurie išsamiai aprašė XVI amžiaus Japoniją. Gimė 1532 metais Lisabonoje, mirė 1597 metų liepos 8 dieną Nagasakyje. Jo gyvenimas susipynė su misionieriška veikla Azijoje, ypač Japonijoje, kur praleido daugiau nei trisdešimt metų, stebėdamas ir fiksuodamas svetimą kultūrą europiečio akimis.
Jaunystėje Fróis dirbo karališkajame sekretoriate Lisabonoje, bet 1548 metais, būdamas šešiolikos, įstojo į Jėzaus draugiją ir išvyko į Indiją. Ten mokėsi Goos Šventojo Pauliaus kolegijoje, o 1561 metais buvo įšventintas kunigu. Jo gabumai kalboms ir rašymui greitai pastebėti – jis tapo sekretoriumi ir kronikininku.
1563 metais atvyko į Japoniją, Sengoku laikotarpio viduryje, kai šalis buvo pilna karų ir pokyčių. Išmoko japonų kalbą, keliavo po šalį, misijavo Kioto apylinkėse. 1569 metais susipažino su Oda Nobunaga, galingu karvedžiu, kuris toleravo krikščionis dėl prekybos ir ginklų naudos. Fróis gyveno Nobunagos rezidencijoje Gifu, laimėjo jo pasitikėjimą ir gavo leidimą skleisti tikėjimą Kinai regione. Vėliau bendravo su Toyotomi Hideyoshi, bet santykiai komplikuotėsi – Hideyoshi galop uždraudė krikščionybę. Fróis trumpam buvo ištremtas į Makao, bet grįžo ir mirė Nagasakyje, netrukus po 26 kankinių egzekucijos.
Jis dirbo su kitais jėzuitais, kaip Alessandro Valignano, ir dažnai vertėjavo susitikimuose su japonų valdovais. Jo darbai – ne tik misionieriški reportažai, bet ir kultūrų palyginimai, kurie padėjo europiečiams suprasti Japoniją.
Kūriniai
Fróis rašė daug laiškų ir ataskaitų jėzuitų vadovybei Europoje – išliko šimtai puslapių, kuriuose fiksuota misijų eiga. Pagrindiniai darbai:
- „Historia de Japam” (Japonijos istorija) – didžiulė kronika apie jėzuitų misijas Japonijoje nuo 1549 iki 1593 metų, pilna detalių apie valdovus, karus ir papročius.
- „Tratado em que se contêm muito susinta e abreviadamente algumas contradições e diferenças de costumes entre a gente de Europa e esta província de Japão” (Traktatas apie prieštaravimus ir skirtumus tarp Europos ir Japonijos papročių) – parašytas 1585 metais, vienas pirmųjų sistemingų kultūrų palyginimų. Čia Fróis lygina viską: nuo maisto ir drabužių iki moterų padėties, namų ir elgesio. Pavyzdžiui, europiečiai valgo sėdėdami ant kėdžių, japonai – klūpodami; europietės slepia plaukus, japonės – ne.
Jo tekstai – vertingas šaltinis istorikams, nes aprašo Japoniją europiečio žvilgsniu, kartais su nuostaba, kartais su kritika. Laiškai ir kronikos padėjo formuoti Europos vaizdą apie Rytus.