Loto sūtra (sanskrito kalba: Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, liet. „Nuostabiosios Dharmos Loto Gėlės Sūtra“, kinų: Miàofǎ Liánhuā Jīng, japonių: Myōhō Renge Kyō) yra vienas svarbiausių Mahajanos budizmo šventraščių, laikomas Budos mokymų kulminacija. Manoma, kad sūtra buvo sudaryta Indijoje tarp I a. pr. Kr. ir I a. po Kr., tačiau pilna forma užrašyta II a. po Kr. Ji išplito Rytų Azijoje, ypač Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje, tapdama Tiantai (kinų), Tendai (japonių) ir Nichiren budizmo mokyklų pagrindu.
Loto sūtra pabrėžia visuotinio nušvitimo galimybę visoms būtybėms, įskaitant moteris, pasauliečius ir net „blogas“ būtybes, per „vienąją transporto priemonę“ (ekayāna), kuri sujungia visas budizmo tradicijas į vieną kelią – bodhisatvos kelią. Sūtra naudoja loto gėlę kaip simbolį, vaizduojantį tyrumą, iškylantį iš purvino pasaulio, ir nušvitimo potencialą, slypintį kiekvienoje būtybėje.
Tekstas yra ne tik filosofinis, bet ir naratyvinis, pilnas alegorijų, palyginimų ir dramatiškų scenų, kuriose Buda atskleidžia savo amžinąją prigimtį ir mokymų universalumą. Loto sūtra yra poetinė, įkvepianti ir prieinama, todėl tapo plačiai gerbiama tiek vienuolių, tiek pasauliečių tarpe. Jos įtaka matoma budistinėje literatūroje, mene (pvz., loto gėlių ikonografijoje) ir praktikose, ypač Nichiren budizme, kur sūtros pavadinimo giedojimas (Namu Myōhō Renge Kyō) yra pagrindinė praktika.
Loto sūtra vaizduoja Budą Šakjamunį (istorinį Gautamą Budą), skelbiantį mokymus ant Vulture Peak (Grifo Kalno) didelei auditorijai, įskaitant bodhisatvas, dievybes, vienuolius ir pasauliečius. Skirtingai nei ankstyvieji Pali kanono tekstai, pabrėžiantys individualų nušvitimą (arhat būseną), Loto sūtra pristato Mahajanos idealą – bodhisatvos kelią, kuriame nušvitimas siekiamas visų būtybių labui. Tekstas teigia, kad visi Budos mokymai, įskaitant ankstesnes tradicijas, buvo „sumanūs metodai“ (upāya), vedantys į aukščiausią tiesą, atskleistą Loto sūtroje.
Struktūriškai sūtra susideda iš 28 skyrių, kurie varijuoja tarp dialogų, palyginimų ir kosminių vizijų. Ji parašyta sanskrito kalba, bet išliko per kinų vertimus (ypač Kumarajivos, 406 m.), kurie tapo standartiniais Rytų Azijoje. Pagrindinės dalys:
- Įvadiniai skyriai (1–2): Buda paskelbia, kad atskleis aukščiausią mokymą, o bodhisatva Mañjuśrī pranašauja sūtros svarbą. Skyrius apie „sumanius metodus“ (2) teigia, kad visi Budos mokymai yra priemonės vienam tikslui – nušvitimui.
- Palyginimų skyriai (3–7): Žymiausi yra „Degantis namas“ (3), vaizduojantis Budą kaip tėvą, gelbstintį vaikus iš samsaros, ir „Sūnus palaidūnas“ (4), apie žmogų, nesuvokiantį savo potencialo. Šie palyginimai pabrėžia visuotinį nušvitimo potencialą.
- Amžinoji Buda (15–16): Buda atskleidžia, kad jo gyvenimas yra amžinas, o jo mirtis buvo tik „sumanus metodas“, skatinantis mokinius praktikuoti. Ši idėja tapo Mahajanos budizmo pagrindu.
- Bodhisatvos idealas (20–25): Skyriai apie bodhisatvas, tokius kaip Avalokitešvara (25), pabrėžia užuojautą ir pagalbą visoms būtybėms.
- Užbaigimo skyriai (26–28): Sūtra ragina skleisti jos mokymus, žadėdama palaiminimus tiems, kurie ją gerbia, ir bausmes tiems, kurie atmeta.
Loto sūtra naudoja turtingus vaizdinius – loto gėles, brangakmenius, kosminius bokštus – ir dramatiškas scenas, pvz., bodhisatvų iškilimą iš žemės (15 skyrius), kad perteiktų savo universalumą. Jos stilius yra prieinamas, bet gilus, derinantis filosofiją su naratyvu.
Loto sūtra yra Mahajanos budizmo šerdis dėl šių temų:
- Vienoji transporto priemonė (ekayāna): Visi budizmo keliai (šravakų, pratyekabudų, bodhisatvų) veda į vieną tikslą – pilną nušvitimą, prieinamą visiems.
- Amžinoji Buda: Buda yra ne tik istorinė figūra, bet ir amžina esybė, visada esanti, kad vadovautų būtybėms.
- Visuotinis nušvitimo potencialas: Kiekviena būtybė, nepriklausomai nuo lyties, statuso ar moralės, turi Budos prigimtį ir gali pasiekti nušvitimą.
- Sumanūs metodai (upāya): Buda pritaiko mokymus pagal klausytojų gebėjimus, naudodamas palyginimus ir kitus metodus, kad atvestų juos į tiesą.
- Bodhisatvos kelias: Užuojauta ir įsipareigojimas gelbėti visas būtybes yra aukščiausia dorybė.
Sūtros reikšmė slypi jos įtakoje Mahajanos budizmui ir Rytų Azijos kultūrai. Tiantai/Tendai mokyklos laikė ją aukščiausiu Budos mokymu, o Nichiren budizmas (XIII a. Japonija) padarė sūtros pavadinimą pagrindine praktika. Loto sūtra paveikė kinų literatūrą, meną (pvz., Dunhuang freskas) ir filosofiją, įskaitant Zen budizmą. Jos idėja apie visuotinį nušvitimą įkvėpė socialinius judėjimus, ypač šiuolaikinį „įsitraukusį budizmą“.
Vakaruose Loto sūtra traukia dėl savo poetinio grožio ir universalių idėjų, įkvėpdama mąstytojus, tokius kaip Ralph Waldo Emerson, ir šiuolaikinius budizmo tyrinėtojus. Tačiau jos alegorijos ir kosminiai vaizdiniai gali būti sudėtingi tiems, kurie nėra susipažinę su Mahajanos kontekstu.
Citatos iš Loto sūtros
Dėl sūtros poetinio stiliaus ir vertimų įvairovės citatos gali skirtis. Žemiau pateikiamos kelios citatos (remiantis Burton Watson ir Gene Reeves vertimais į anglų kalbą, adaptuotos į lietuvių kalbą), atspindinčios pagrindines temas. Skyrių numeriai nurodyti pagal tradicinę struktūrą:
- Apie sumanius metodus (2 skyrius): „Aš naudoju įvairius metodus, palyginimus ir žodžius, kad atvesčiau visas būtybes į Nuostabiosios Dharmos kelią, nes nėra dviejų ar trijų kelių, tik viena transporto priemonė.“
Ši citata pabrėžia ekayāna doktriną. - Apie degantį namą (3 skyrius): „Pasaulis yra tarsi degantis namas, pilnas kančių. Aš, kaip tėvas, kviečiu savo vaikus išeiti, siūlydamas jiems nuostabius lobius – Dharmos tiesą.“
Ši alegorija iliustruoja Budos pastangas išvaduoti būtybes iš samsaros. - Apie amžinąją Budą (16 skyrius): „Mano gyvenimas yra be galo ilgas. Aš visada buvau čia, mokydamas Dharmą, ir mano išėjimas buvo tik sumanus metodas, kad paskatinčiau jus praktikuoti.“
Ši eilutė atskleidžia Budos amžinybės doktriną. - Apie visuotinį potencialą (12 skyrius): „Net Drakono Karaliaus dukra, būdama jauna, pasiekė nušvitimą, nes visos būtybės turi Budos prigimtį.“
Ši citata pabrėžia, kad nušvitimas prieinamas visiems, įskaitant moteris. - Apie Avalokitešvarą (25 skyrius): „Jei kas nors, patekęs į bėdą, ištars Avalokitešvaros vardą, bodhisatva išgirs ir išvaduos jį iš kančių.“
Ši eilutė atspindi Avalokitešvaros užuojautą ir populiarumą.
Citatos gali skirtis priklausomai nuo vertimo (pvz., Kumarajiva ar modernūs vertimai). Lietuvių kalba pilni vertimai yra reti, tačiau fragmentai prieinami per budizmo studijas.
Palyginimai su kitais kūriniais
Loto sūtra turi panašumų su kitais religiniais tekstais, tačiau jos naratyvinis ir universalistinis pobūdis yra unikalus:
- Sefer Yetzirah: Abu tekstai nagrinėja kosmologiją, bet Sefer Yetzirah orientuojasi į lingvistinį kūrimo procesą, o Loto sūtra – į naratyvinį nušvitimo kelią.
- Tao Te Ching: Daodejing yra glaustas ir pabrėžia natūralumą, o Loto sūtra – naratyvinė, akcentuojanti bodhisatvos idealą, tačiau abu naudoja poetinius vaizdinius.
- Pistis Sophia: Gnostinis tekstas turi kosminę viziją, panašią į Loto sūtros, bet yra mitologiškesnis, o sūtra – prieinamesnė ir orientuota į užuojautą.
- Hafizo Divanas: Hafizo poezija yra lyrinė ir sufistinė, o Loto sūtra – naratyvinė ir doktrininė, tačiau abu įkvepia dvasinį ieškojimą.
- Bhagavadgita: Abu tekstai naudoja dialogą ir palyginimus, bet Bhagavadgita orientuojasi į teistinę pareigą, o Loto sūtra – į visuotinį nušvitimą.
bendruomenes. Norint pilno teksto, rekomenduojama Watson ar Reeves vertimai.
Kodėl verta skaityti?
Loto sūtra yra vertinga tiems, kurie domisi:
- Mahajanos budizmu: Ji atskleidžia bodhisatvos idealą ir visuotinio nušvitimo doktriną.
- Poetinė išmintis: Sūtros palyginimai ir vaizdiniai yra literatūrinis šedevras.
- Socialinė etika: Idėja, kad visi gali pasiekti nušvitimą, įkvepia įtrauktį ir užuojautą.
- Kultūros įtaka: Sūtra formavo Rytų Azijos meną, literatūrą ir religiją.
- Dvasinis ieškojimas: Jos universalios idėjos traukia ieškančius prasmės už budizmo ribų.
Nors sūtra gali būti sudėtinga dėl savo alegorijų ir Mahajanos konteksto, jos prieinamas stilius ir įkvepiantys mokymai daro ją prieinamą plačiai auditorijai. Kaip teigia vienas X vartotojas: „Loto sūtra yra tarsi gėlė, iškylanti iš purvo – ji moko, kad grožis ir nušvitimas slypi kiekviename iš mūsų.“