La Galigo epas (bugiškai: Sureq I La Galigo, angliškai: La Galigo Epic) yra mitologinis literatūros kūrinys iš etninės grupės bugių (Bugis) pietinėje Sulavezės saloje, Indonezijoje. Bugiai tradiciškai praktikuodavo savo protėvių tikėjimą – animistinę-mitologinę pasaulėžiūrą, kurioje dievai ir žmonės gyveno glaudžius ryšius. Islamas šioje teritorijoje įsitvirtino maždaug nuo XV–XVI a., tad kūrinio šaknys glūdi priešislamiškuose laikotarpiuose.
Teksto pagrindą sudaro žodinė tradicija: šventikai-pasakotojai giedodavo liaudies poeziją, pasakodavo genealogijas, apeiginius mitus ir jūrų kelionių pasakojimus, kuriuos vėliau užrašė bugių raštu „lontara“. Užrašymas dažniausiai vyko XVIII–XX a., nors kai kurie rankraščiai gali būti ir senesni.
Epas apima pasaulio pradžios mitą: iš beformės tuštumos susiformuoja auksas, o iš jo gimsta gyvybė. Dievų sferos (dangus, požemis) susijungia su žeme, mitinis valdovas Batara Guru ir jo palikuonys tampa pirmųjų bugių karalių proto istorija. Herojus Sawerigading – iš dangiškos giminės kilęs jūreivis-keliautojas – vaidina pagrindinę rolę: jo nuotykiai atveria kultūrinį ir mitinį pasaulį.
La Galigo ne tik mitas, bet kultūros plėtinys: ji perteikia bugių visuomeninius modelius – garbę, klanų santykius, jūros kelių reikšmę, tėvų ir vaikų pareigas, santuoką. Gamtos elementai nė iš tolo nėra fonas: vėjai, jūrų bangos, žvaigždynai turi aktyvų vaidmenį likimų raidoje.
Struktūriškai kūrinys yra labai platus: išlikę rankraščiai apima apie 300 tūkstančių eilučių ir kelis tūkstančius palmės-lapo puslapių. Kiekvienas rankraštis turi savo variantą, todėl nėra vieningo „kanoninio“ teksto.
Citatos
1
„Žemės pasaulis buvo tuščias, todėl Patotoqé nusprendė į jį pasiųsti savo sūnų, kad šis taptų pirmuoju žmogumi.“
Dievai priima sprendimą pradėti žmonijos istoriją ir žemę paversti gyvenama vieta.
2
„Batara Guru buvo išsiųstas iš dangaus, kad kurtų kalnus, miškus, jūras ir visą žemės pasaulį.“
Kūrimas nėra spontaniškas – jis yra dieviškos misijos rezultatas.
3
„Jam buvo liepta žemėje paskleisti savo giminę, kad pasaulis būtų apgyvendintas.“
Atsiradimas žemėje yra susietas su giminės ir visuomenės struktūra.
4
„Dievai iš dangaus ir požemio sutiko atsiųsti savo vaikus į žemę, kad pasaulis būtų pripildytas gyvybės.“
Pasaulis atsiranda iš trijų sričių bendradarbiavimo – dangaus, žemės ir požemio.
5
„Kai Batara Guru kvietė savo sūnų vardu ir pažadėjo jam valdžią, tik tada jis gimė.“
Gimimas priklauso nuo likimo paskyrimo ir žodinės priesaikos.
6
„Naktį prie Luwuq pakrantės buvo nuleistas istabas, globėjai ir vaismedžiai, kad žmogus nebūtų vienas.“
Žmogus sukuriamas ne tik kaip individas, bet ir kaip bendruomenės dalis.
7
„Po septynių dienų žemėje, Batara Guru pakilo į dangų, ilgėdamasis savo namų.“
Žmogaus prigimtis dvinarė: kilęs iš dievų, bet paskirtas žemei.
8
„Iš dangaus nusileido ginklai ir karališkas skėtis, kad Batara Guru galėtų valdyti pagal dievų valią.“
Valdžia čia yra ne politinė – tai dieviškos tvarkos įtvirtinimas.
9
„Wé Nyiliq Timoq buvo pasiųsta iš požemio pasaulio, kad taptų Batara Guru žmona ir žmonių motina.“
Žmonija gimsta iš dviejų pasaulių susijungimo.
10
„Dievų vaikai nusileido į žemę, kad jų palikuonys taptų žemės valdovais.“
Visų valdovų kilmė yra šventa, socialinė hierarchija kyla iš kosmologijos.
11
„Sawerigading pavargo nuo džiaugsmų, nes jam trūko vieno svečio – Wé Tenriabéng.“
Jis niekur nesijaučia pilnas, jei nėra jo likimo žmogaus.
12
„Jis prisiekė negrįžti į Luwuq, kol neturės palikuonio Kinijoje.“
Giminės tęstinumas yra svarbesnis už namų ilgesį.
13
„Pasiuntiniai perspėjo: jei jie susitiks, Luwuq patirs pražūtį.“
Mitologijoje yra tabu, saugantys pasaulio pusiausvyrą.
14
„Visi Luwuq kariai krito, bet kūrėjas juos vėl prikelė gyvenimui.“
Mirtis nėra pabaiga, kai ją valdo dievai.
15
„Nuo rūmų stogo jis pamatė seserį ir įsiliepsnojo meile.“
Gundomas likimas išbando herojų morale.
16
„Jei negaliu jos vesti, paliksiu Luwuq ir tapsiu jūrų plėšiku.“
Aistra gali paversti didvyrį pavojingu pasauliui.
17
„Bissu aiškino, kad ši santuoka pémali ir valstybė žlugtų.“
Dvasiniai tarpininkai saugo tvarką tarp žmonių ir dievų.
18
„Wé Tenriabéng parodė jam Kinijos princesę savo nago paviršiuje.“
Magija naudojama nukreipti likimą į leidžiamą kelią.
19
„Pjovus šventą medį, griuvo milžiniškos būtybės iš dangaus į žemę.“
Dideli darbai visada paliečia nematomą pasaulį.
20
„Paskelbus įžadą, kad negrįš, kol bus gimęs sūnus, dangus prasivėrė.“
Dievai patvirtina žmogų, kai šis prisiima likimo pareigą.