Kondanja (pali k. Añña Kondañña, skr. Ājñāta Kauṇḍinya) užima ypatingą vietą budizmo istorijoje. Jis minimas kaip pirmasis Gautamos Budos mokinys, suvokęs jo mokymą ir pasiekęs nušvitimą. Šio asmens istorija prasidėjo dar princo Sidhartos vaikystėje, kai aštuoni išminčiai bramanai buvo pakviesti pranašauti kūdikio ateitį. Kondanja buvo jauniausias iš jų. Skirtingai nei kiti, dvejoję tarp pasaulietinio valdovo ir dvasinio mokytojo kelio, jis vienintelis užtikrintai paskelbė: šis kūdikis taps Buda.
Tikėdamas savo pranašyste, Kondanja vėliau prisijungė prie Sidhartos jo dvasinių paieškų kelyje. Kartu su keturiais kitais asketais – Bhadija, Vapa, Mahanama ir Asadžiu (vadinama Pañcavaggiya grupe) – jis praktikavo itin griežtą savidrausmę. Kai Sidharta suprato, kad kūno marinimas neduoda vaisių ir pasirinko „vidurio kelią“, mokiniai palaikė tai silpnumu bei pasitraukė į Isipataną (dabartinį Sarnatą, netoli Varanasio). Tačiau pasiekęs nušvitimą Buda pirmiausia susirado būtent šią grupę.
Lemtingą vakarą Elnių parke Buda pasakė savo pirmąjį pamokslą, žinomą kaip Dhammacakkappavattana Sutta (Mokymo rato išjudinimas). Klausydamasis apie keturias tauriąsias tiesas, Kondanja pirmasis pasiekė dvasinį prabudimą. Matydamas tai, Buda sušuko: „Aññāsi vata bho Koṇḍañño!“ (Kondanja suprato!). Nuo šio momento prie jo vardo buvo pridėtas žodis Añña, reiškiantis „suprantantįjį“.
Kondanja tapo pirmuoju budistų vienuoliu (bhikkhu), taip padėdamas pamatus Sanghai – dvasinei bendruomenei. Jis pasižymėjo gilia išmintimi ir ramybe. Paskutinius dvylika savo gyvenimo metų jis praleido atsiskyręs prie Mandakinio ežero, Chaddanta miške, kur, pasak legendų, jį prižiūrėjo net miško gyvūnai. Kondanjos pavyzdys budizme simbolizuoja tiesos atpažinimą ir pirmąjį žingsnį link galutinio išsivadavimo.