Šventyklos kalnas (hebr. הַר הַבַּיִת, Har haBayīt; arab. الحرم الشريف, al-Ḥaram al-Sharīf) – kalva, esanti Jeruzalės senamiestyje, laikoma šventa vieta trims pagrindinėms monoteistinėms religijoms: judaizmui, krikščionybei ir islamui. Ši vieta, apsupta atraminių sienų, įskaitant garsiąją Raudų sieną, yra ne tik religinis, bet ir politinis bei kultūrinis simbolis, išliekantis vienu pagrindinių Izraelio ir Palestinos konflikto židinių. Ant kalno stovi al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventykla – seniausias išlikęs islamo statinys pasaulyje, pastatytas 692 m.
Pagal žydų tradiciją, Šventyklos kalnas yra vieta, kur stovėjo Pirmoji Šventykla, pastatyta karaliaus Saliamono apie 957 m. pr. Kr., ir Antroji Šventykla, atstatyta po Babilono tremties ir vėliau išplėsta Erodo I Didžiojo I a. pr. Kr. Toros teigimu, čia Dievas surinko dulkes, kurdamas Adomą, ir įvyko Izaoko surišimas, laikomas šventa auka. Šventyklos kalnas laikomas „pamatiniu akmeniu“ – vieta, nuo kurios prasidėjo pasaulio kūrimas.
Po Antrosios Šventyklos sunaikinimo 70 m. Romos imperijos, kalnas tapo griuvėsiais. Ankstyvieji krikščionys perkėlė savo garbinimo centrą į Šventojo kapo bažnyčią, todėl Šventyklos kalnas ilgą laiką buvo apleistas.
638 m., musulmonams užkariavus Jeruzalę, Šventyklos kalnas buvo išvalytas, ir Umayyadų kalifai pastatė al Aksos mečetę bei Uolos kupolo šventyklą. Musulmonai šią vietą vadina „Kilniąja šventove“ ir laiko trečiąja švenčiausia vieta po Mekos ir Medinos. Tikima, kad iš čia pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų per savo naktinę kelionę. Al Aksos mečetė yra antra seniausia mečetė pasaulyje, o Uolos kupolas – vienas ryškiausių Jeruzalės simbolių.
Kryžiaus žygių metu (XI–XIII a.) Šventyklos kalnas buvo krikščionių ir musulmonų kovų objektas. Po musulmonų pergalės 1187 m., Saladinas grąžino kalną islamo kontrolei. Nuo to laiko, išskyrus trumpus laikotarpius, Šventyklos kalnas buvo valdomas musulmonų bendruomenės per Jeruzalės islamo vakfą.
1948–1967 m. Šventyklos kalną su Rytų Jeruzale kontroliavo Jordanija. Po 1967 m. Šešių dienų karo Izraelis okupavo teritoriją, tačiau, laikydamasis status quo, grąžino šventų vietų priežiūrą Jordanijos Hašimitams, pasilikdamas saugumo kontrolę. Pagal šį susitarimą, nemusulmonams draudžiama melstis ant kalno, o tai išlieka įtampos šaltiniu.
Šventyklos kalnas yra pagrindinis palestiniečių tapatybės simbolis, o žydams – švenčiausia vieta, kur meldžiamasi prie Raudų sienos, nes daugelis vengia lipti ant kalno dėl religinių draudimų. Kalnas išlieka konfliktų epicentru, kur religiniai, politiniai ir nacionalistiniai interesai susikerta.
Svarbios istorijos
- Raudona telyčia ir Trečioji Šventykla: Skaičių knygoje (19 skyrius) minima raudona telyčia, būtina šventyklos apvalymui. 2018 m. Izraelyje gimusi tokia telyčia sukėlė diskusijas apie galimą Trečiosios Šventyklos atstatymą, kurį aktyviai remia Šventyklos institutas. Tačiau Jėzus ir apaštalas Paulius perspėjo apie „sunaikinimo pabaisą“, siejamą su šia šventykla, kas kelia apokaliptines nuotaikas.
- Hanukos šventė ir aukuro pašventinimas: 2018 m. per Hanuką prie Šventyklos kalno vyko simbolinis aukuro pašventinimas, primenantis Makabėjų pergalę ir šventyklos atgavimą II a. pr. Kr. Šis įvykis sustiprino žydų viltis atstatyti šventyklą, bet taip pat sukėlė musulmonų bendruomenės susirūpinimą.
Citatos
- Apie šventumą: „Šventyklos kalnas yra vieta, kur susitinka dangus ir žemė, kur Dievo buvimas jaučiamas stipriausiai.“ – Anoniminis rabinas, cituojamas žydų piligrimų aprašymuose.
- Apie konfliktą: „Šventyklos kalnas – tai ne tik akmuo, bet ir tautų širdys, kurios kovoja dėl savo tiesos.“ – Palestiniečių poetas Mahmoudas Darwishas.
- Apie istoriją: „Istorija moko, kad šventos vietos, tokios kaip Šventyklos kalnas, yra ne tik garbinimo, bet ir karų bei taikos arena.“ – Nežinomas Jeruzalės istorikas, cituojamas kelionių vadove.