„Ancient Aliens“ pažodžiui išvertus reikštų „senovės ateiviai“, bet lietuviškai dažniau vartojama „senovės astronautų teorija“, nes ji tiksliau apibūdina idėją – kad senovėje į Žemę buvo atvykę nežemiškos civilizacijos atstovai, turintys pažangias technologijas ir žinių, kurios turėjo įtakos žmonijos vystymuisi.
Pati teorija teigia, kad daugelis senovės religinių mitų, technologinių pasiekimų ir architektūros šedevrų (pvz., Egipto piramidės, Majų šventyklos, Baalbekas, Moajai statulos) galėjo būti sukurti ne žmogaus jėgomis, o padedant ar tiesiogiai vadovaujant ateiviams. Šios teorijos šalininkai mano, kad senovės žmonės nežinojo, kaip apibūdinti tai, ką matė, todėl jų pasakojimuose dievai, angelai ar dangaus vežimai buvo iš tikrųjų pažangios būtybės ar kosminės technologijos.
Idėja išpopuliarėjo XX a. per Erich von Däniken knygas, ypač „Dievų vežimai“ (1968), ir dar labiau išaugo dėl dokumentinių televizijos laidų, tokių kaip „Ancient Aliens“. Teorijos šalininkai dažnai cituoja piešinius, mitus, archeologinius artefaktus, kuriuos interpretuoja kaip įrodymus, kad ateiviai turėjo kontaktą su žmonija prieš tūkstančius metų.
Mokslinis požiūris į šią teoriją yra griežtai kritiškas. Nėra patikimų fizinių įrodymų, kurie pagrįstų tokių kontaktų egzistavimą. Istorikai, archeologai ir antropologai paaiškina senovės statinius ir žinias per žmonių kultūrinę, technologinę ir socialinę raidą, be jokio poreikio įvesti nežemiškas jėgas. Teorija taip pat kritikuojama dėl to, kad ji dažnai nuvertina senovės žmonių gebėjimus ir kultūrų pasiekimus, ypač neeuropietiškas civilizacijas.