Žodis „schizma“ kilęs iš graikų kalbos (σχίσμα, schisma), kuris reiškia „skilimą“, „įtrūkimą“ arba „atsiskyrimą“. Šis terminas dažniausiai naudojamas apibūdinti didelį organizacinį ar ideologinį susiskaldymą, ypač religiniuose, politiniuose ar filosofiniuose kontekstuose.
Panašios kilmės žodžiai:
- „Schizofrenija“ (šizofrenija) (protinis susiskaldymas)
- „Schizoidas“ (šizoidas) (asmuo, linkęs į atsiskyrimą)
Terminas „schizma“ plačiai įsigalėjo krikščionių teologijoje, ypač apibūdinant didžiuosius religinius susiskaldymus. Jį naudojo tiek katalikų, tiek stačiatikių, tiek protestantų teologai, norėdami apibūdinti bendruomenių atsiskyrimą vienas nuo kito.
Schizma skiriasi nuo erezės (netikėjimo pagrindinėmis doktrinomis) arba apostazijos (visiško atsisukimo nuo tikėjimo). Ji dažniausiai kyla dėl:
- Vadovavimo nesutarimų (pvz., kas turi būti lyderis)
- Liturginių ar disciplininių skirtumų (pvz., apeigų kalbos, celibato klausimai)
- Politinių ir kultūrinių nesutarimų (pvz., tautinių bažnyčių susidarymas)
Schizma gali būti laikina (kai grupės vėl susijungia) arba galutinė (kai susiskaldymas tampa nuolatinis).
Istoriniai schizmos pavyzdžiai
1. Didžioji Schizma (1054 m.)
Vienas žymiausių religinių susiskaldymų – Rytų ir Vakarų Bažnyčių skilimas. Priežastys:
- Politinė įtampa – Bizantijos ir Romos konkurencija
- Teologiniai ginčai – Filioque klausimas (ar Šventoji Dvasia kyla tik iš Dievo Tėvo, ar ir iš Sūnaus)
- Bažnytinės hierarchijos nesutarimai – Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas viešai ekskomunikavo vienas kitą.
Rezultatas – susidarė katalikų (Vakarai) ir stačiatikių (Rytai) bažnyčios.
2. Vakarų Schizma (1378–1417 m.)
XIV–XV a. katalikų bažnyčią suskaldė keli pretendavę į popiežiaus titulą. Priežastys:
- Prancūzų ir italų politinės frakcijos kovojo dėl įtakos
- Buvo trys pretendavę į popiežiaus sostą vienu metu (Avinjono, Romos ir Pizos popiežiai)
- Baigėsi Konstanco susirinkimu (1417 m.), kur buvo išrinktas vienas popiežius.
3. Protestantų reformacija (XVI a.)
Martynas Liuteris, Kalvinas ir kiti reformatoriai atsiskyrė nuo katalikų bažnyčios, sukurdami protestantizmą. Pagrindinės priežastys:
- Indulgencijų prekyba
- Tikėjimo ir maldos kalbos klausimai (pvz., Liuterio 95 tezės)
- Politinis atsiskyrimas (vokiečių kunigaikščiai norėjo nepriklausomybės nuo popiežiaus)
4. Šiuolaikinės schizmos
Schizmos vyksta ir šiandien – tiek religijoje, tiek politikoje:
- Anglikonų bažnyčios skilimas dėl LGBT ir moterų įšventinimo klausimų
- Politinės partijos skilimai (pvz., socialistų frakcijų susiskaldymai)
„Schizma yra didžiausia bažnyčios liga.“ – Šv. Augustinas
„Nėra nieko blogiau už tikinančiųjų susiskaldymą.“ – Jonas Kalvinas
„Kai vienybė yra sugriauta, net ir mažiausios klaidos tampa svarbios.“ – Šv. Jeronimas