Pirmasis Panipato mūšis (angl. First Battle of Panipat, hindi पानीपत का प्रथम युद्ध – Pānīpat kā Pratham Yuddh) įvyko 1526 m. balandžio 21 d. Panipato lygumoje, dabartinėje Harjanos valstijoje, Indijoje. Ši kova tarp Baburo, tiurkų-mongolų vado ir Mogolų imperijos įkūrėjo, ir Delio sultonato, vadovaujamo sultono Ibrahimo Lodi, tapo lemiamu momentu, nuvertusiu Lodi dinastiją ir padėjusiu pagrindą Mogolų valdžiai Indijoje, kuri tęsėsi tris šimtmečius.
XVI a. pradžioje Šiaurės Indiją valdė Delio sultonatas, musulmonų dinastija, tačiau ji buvo susilpnėjusi dėl vidinių konfliktų ir bajorų nesutarimų. Baburas, Čingischano ir Timūro palikuonis, po nesėkmių Centrinėje Azijoje (praradęs Samarkandą) nukreipė dėmesį į Indiją, siekdamas įkurti naują imperiją. Jo tikslas buvo ne tik užkariauti turtingas Delio žemes, bet ir įtvirtinti islamo įtaką hinduistų dominuojamame regione, motyvuojant karius džihado dvasia.
Konfliktą išprovokavo Baburo žygiai į Pandžabą, kur jis užėmė Lahorą (1524 m.). Ibrahimas Lodi, Delio sultonas, siekė sustabdyti įsibrovėlį, surinkdamas didelę armiją. Baburas, pasinaudodamas vietinių afganų bajorų nepasitenkinimu Lodi valdžia, suplanavo ryžtingą puolimą Panipato lygumoje – strategiškai patogioje vietoje, tinkamoje jo naujoviškai taktikai.
Kas dalyvavo?
- Mogolų pajėgos: Apie 12 000–15 000 karių, įskaitant tiurkų-mongolų lengvąją kavaleriją, lankininkus ir nedidelį artilerijos būrį (apie 20 patrankų). Vadovavo Baburas, asistuojamas jo sūnaus Humajuno ir karvedžių, tokių kaip Ustad Ali Quli. Mogolai buvo gerai organizuoti, turėjo pranašumą dėl artilerijos ir „tulipų“ taktikos (vežimų tabaro), išmoktos iš osmanų.
- Delio sultonato pajėgos: Apie 50 000–100 000 karių, įskaitant sunkiąją kavaleriją, pėstininkus ir karo dramblius (apie 1 000). Vadovavo Ibrahimas Lodi, tačiau armija buvo prastai koordinuota, susiskaldžiusi dėl afganų bajorų nesutarimų ir neturėjo artilerijos.
Baburas pasirinko Panipato lygumą, kur galėjo išnaudoti savo artileriją ir taktiką. Jis sustatė savo pajėgas pusmėnulio formacija, centre įrengdamas vežimų taborą, apsaugotą grioviais, su patrankomis ir lankininkais. Flanguose buvo išdėstyta lengvoji kavalerija, pasiruošusi apsupimo manevrams. Lodi armija, pasikliaudama skaičiumi ir drambliais, išsidėstė plačiu frontu.
Mūšis prasidėjo auštant, kai Lodi pajėgos puolė Baburo centrą. Mogolų patrankos, vadovaujamos Ustado Ali Quli, paleido salvę, sukeldamos paniką tarp dramblių, kurie sutrypė savo pačių karius. Baburo lankininkai apšaudė priešą iš tabaro, o lengvoji kavalerija, naudodama „tulipų“ taktiką, apėjo Lodi flangus. Po kelių valandų įnirtingos kovos Lodi centras buvo pralaužtas, o Ibrahimas žuvo mūšio lauke, sukeldamas chaosą jo armijoje.
Mogolai sutriuškino Delio pajėgas: apie 15 000–20 000 Lodi karių žuvo, o Baburo nuostoliai siekė apie 4 000. Po mūšio Baburas užėmė Delį ir Agrą, paskelbdamas Mogolų imperijos pradžią.
Baburo pergalė nuvertė Lodi dinastiją ir įtvirtino Mogolų valdžią Šiaurės Indijoje. Jis užėmė Delio sultonatą, paskelbdamas save imperatoriumi, tačiau turėjo toliau kovoti su radžputais ir afganais, kad konsoliduotų savo valdžią. Mūšis pažymėjo naują karo erą Indijoje, įvedus artileriją kaip lemiamą ginklą.
Pirmasis Panipato mūšis turėjo ilgalaikių padarinių:
- Mogolų imperijos įkūrimas: Baburo pergalė padėjo pagrindą Mogolų imperijai, kuri valdė Indiją iki XIX a., formuodama musulmonų ir hinduistų kultūrų sintezę.
- Artilerijos revoliucija: Mūšis buvo pirmasis Indijoje, kur artilerija atliko lemiamą vaidmenį, pakeisdamas tradicinę kavalerijos ir dramblių taktiką.
- Religinis poveikis: Nors Baburas pabrėžė džihadą, Mogolų imperija ilgainiui tapo tolerantiška, integruodama hinduistus į valdžią, ypač Akbari valdant.
Neįprastos istorijos ir faktai
- Baburas, prieš mūšį, prisiekė atsisakyti alkoholio, jei laimės, ir sulaužė savo vyno ąsočius, įkvėpdamas karius religiniu užsidegimu.
- Vietos legenda pasakoja, kad Lodi drambliai, išgąsdinti patrankų, bėgo į netoliese esančią Jamunos upę, sukeldami potvynį, kuris apsunkino jų armijos traukimąsi.
- Baburo artilerija buvo taip gerai paslėpta vežimų tabare, kad Lodi žvalgai jos nepastebėjo, manydami, kad Mogolai neturi patrankų.
- Po mūšio Baburas aplankė Ibrahimo Lodi kapą, pagerbdamas jo drąsą, tačiau įsakė konfiskuoti Delio iždą, kuriame rado legendinį Koh-i-Noor deimantą.
Citatos
- Baburas savo memuaruose „Baburnama“: „Panipate mūsų patrankos griaudėjo kaip perkūnas, ir Indija tapo mūsų.“
- Indų kronikininkas (anoniminis): „Lodi kardai krito po Mogolų ugnies, o Delis verkė savo sultono.“
- Šiuolaikinis istorikas Abraham Eraly: „Panipato mūšis buvo ne tik karinė pergalė, bet ir Mogolų eros aušra Indijoje.“
Pirmasis Panipato mūšis tapo istoriniu lūžiu, įvedusiu Mogolų valdžią ir artilerijos erą Indijoje. Baburo taktinis genialumas ir ryžtas pavertė šią pergalę pamatu vienai didžiausių imperijų, palikusiai neišdildomą pėdsaką Pietų Azijos istorijoje.