Mažesnieji broliai observantai (lot. Ordo Fratrum Minorum Observantiae „Order of Friars Minor“ arba OFM) yra vienas iš pagrindinių Pranciškonų ordino atšakų, kuri ypatingai pabrėžia pranciškonišką nuolankumą, neturtą ir gyvenimą pagal Kristaus Evangeliją. Straipsnis apie jų kilmę, nuostatus ir reikšmę.
Mažesniųjų brolių observantų kilmė prasidėjo su šv. Pranciškumi iš Asyžija, kuris 1209 m. įsteigė broliją žmonių, trokštančių gyventi krikščionišką evangelinį gyvenimą, be turto, be privilegijų, tarnaudami vargšams ir skelbdami taiką. Pranciškus matė savo brolius kaip „mažesniuosius“ – ne dėl žeminimo, bet dėl nuolankaus požiūrio: jie neturėjo nuosavo turto, gyveno iš almos („malda + duona“) ir elgėsi su aplinkiniais kaip broliai. Stebuklų ir maldos pagarba lydėjo pirmuosius brolis, kurie keliavo, pamokslavo, gydė ligonius, gyveno paprastai.
Observantai atskilo nuo kitų pranciškonų šakų dėl griežtesnio turto nevartojimo ir tikros evangelinės nuodėmės vengimo. Per šimtmečius kilo ginčų dėl to, kiek vienuoliai turėtų laikytis nuolankumo ir visiško skurdo: kokie leidimai ar direktyvos gali būti, kiek galima turėti bažnytinio turto ar pastatų, kiek paramos priimti. Observantų šaka siekė, kad Pranciškaus originalūs idealai būtų gyvai išlaikyti.
Ordino nuostatai apima: įžadus skaistybę, klusnumą ir skurdą (nuolankumą), bet taip pat ypatingą pagarbą Šventajam Raštui, žodžiui Dievo. Broliai deda pastangas gyventi bendruomenėje, kur bendra malda, darbas, paprastumas ir broliška meilė yra svarbūs kasdien. Jie priklauso mendicantų ordino kategorijai – tai reiškia, kad jie prašo aukų, gyvena iš to, ką duoda vietinė bendruomenė, neskelbia turtų kaupimo.
Šv. Pranciškus kartą sakė: „Visi mes esame broliai“ – tai nėra tik graži frazė, tai esmė: pasaulio ir visų žmonių brolystė. Kitas žinomas posakis iš ordino: „Pax et bonum“ („Taika ir gėris“) – tai broliai linki taikos, skleidžia gerumą.
Observantai dalyvauja pamokslavime, švietime, kankina vargšus, gydomi ligonius, veikia misijose, vietinėse parapijose, vienuolynuose. Jie ne tik pasyviai meldžiasi, bet veikia – jų veikla dažnai matoma kaip malda per veiksmą.