Žodis „diskursas“ gali skambėti sudėtingai, bet iš tiesų jis aprašo tai, kaip žmonės kalba, rašo ar galvoja apie tam tikrą temą, ir kaip tos kalbos formuoja mūsų supratimą apie pasaulį. Jo kilmė siekia lotynų kalbą, kur discursus reiškia „bėgimas aplink“, „pokalbis“ arba „svarstymas“. Iš lotynų kalbos žodis perėjo į prancūzų (discours – „kalba“) ir kitas kalbas, o lietuvių kalboje įsitvirtino XIX–XX a., ypač akademiniuose tekstuose, perimtas per vokiečių (Diskurs) ar rusų (дискурс) kalbas. Lietuvių kalboje „diskursas“ dažnai vartojamas kaip mokslinis terminas, bet jo esmę galima suprasti per kasdienius pavyzdžius.
Paprastai tariant, diskursas yra būdas, kuriuo mes kalbame apie kažką – ne tik žodžiai, bet ir idėjos, vertybės ar taisyklės, kurios slypi už tų žodžių. Jeigu mokykloje mokytoja kalba apie „sveiką gyvenseną“, jos kalboje gali būti žodžiai kaip „mityba“, „sportas“, „miegas“, bet kartu ji perteikia idėją, kad sveikas žmogus yra „geras“ ar „sėkmingas“. Šis kalbos būdas – su konkrečiais žodžiais, idėjomis ir net jausmais – ir yra diskursas. Jis formuoja, kaip mes suprantame „sveikatą“ ir net kaip elgiamės. Diskursas gali būti matomas ne tik kalbose, bet ir reklamose, filmuose, socialiniuose tinkluose ar net pokalbiuose su draugais.
Diskursas svarbus, nes jis ne tik aprašo pasaulį, bet ir kuria jį. Pavyzdžiui, jei žiniasklaidoje nuolat kartojama, kad „technologijos yra ateitis“, šis diskursas skatina žmones pirkti naujus įrenginius ar studijuoti IT, net jei jie to iš pradžių neplanavo. Filosofas Michelis Foucault, kuris daug rašė apie diskursą, teigė, kad jis susijęs su galia – tie, kurie kontroliuoja, kaip kalbama apie tam tikrą temą, kontroliuoja ir žmonių mintis. Jo žodžiais: „Diskursas nėra tik kalba; tai galia, kuri nusprendžia, kas laikoma tiesa.“ Lietuvoje diskursas dažnai analizuojamas, pavyzdžiui, kaip sovietmečiu propaganda kūrė „tarybinio žmogaus“ įvaizdį arba kaip dabar reklamose formuojamas „sėkmingo lietuvio“ paveikslas.
Kur ir kada vartojamas žodis „diskursas“? Keli pagrindiniai kontekstai:
- Akademiniai tekstai: Filosofijoje, sociologijoje ar literatūros studijose diskursas naudojamas analizuoti, kaip kalba formuoja idėjas. Pavyzdžiui, tyrime gali būti nagrinėjamas „lyčių diskursas“ – kaip kalbama apie vyrus ir moteris reklamose.
- Žiniasklaida ir politika: Diskursas padeda suprasti, kaip politikai ar žurnalistai formuoja nuomonę. Pavyzdžiui, kalbant apie migraciją, vienas diskursas gali pabrėžti „pavojų“, kitas – „įvairovę“.
- Kasdienis gyvenimas: Nors žodis „diskursas“ retai vartojamas pokalbiuose, jo idėja matoma, kai draugai diskutuoja, tarkim, apie madą, ir nesąmoningai kartoja žurnalų ar influencerių idėjas.
Lietuvių kalboje „diskursas“ dažniau pasitaiko moksliniuose straipsniuose ar diskusijose apie kultūrą, bet kasdienėje kalboje artimesni būtų žodžiai kaip „kalba“, „naratyvas“ ar „požiūris“. Pavyzdžiui, sakyti „feministinis diskursas“ reiškia kalbėti apie tai, kaip feminizmas išreiškiamas per straipsnius, filmus ar protestus. Istorinis pavyzdys: tarpukario Lietuvoje „tautos diskursas“ buvo stiprus – spaudoje ir literatūroje buvo kuriamas lietuvių tautos kaip vieningos ir stiprios įvaizdis, skatinantis patriotizmą.
Diskursas gali būti susijęs su religija, kai analizuojama, kaip, tarkim, bažnyčia kalba apie nuodėmę ar išganymą, formuodama tikinčiųjų elgesį. Tačiau terminas pats savaime yra neutralus ir labiau siejamas su socialiniais, o ne religiniais reiškiniais. Pavyzdžiui, šiuolaikinis „saviugdos diskursas“ socialiniuose tinkluose skatina idėją, kad kiekvienas turi „tobulėti“, ir tai veikia mūsų savivoką panašiai kaip religiniai mokymai praeityje.