Žodis antropozofija kilęs iš dviejų graikų kalbos šaknų: ánthrōpos (ἄνθρωπος) – „žmogus“ ir sophía (σοφία) – „išmintis“. Pažodžiui jis reiškia „žmogaus išmintį“ arba „išmintį apie žmogų“.
Ši sąvoka reiškia siekį pažinti žmogų ne tik iš išorės – kaip biologinę ar psichologinę būtybę – bet ir iš vidaus, kaip dvasinį kūrinį, turintį ryšį su visatos ir dieviškosios tvarkos jėgomis. Antropozofija nagrinėja, kas yra žmogus visumos atžvilgiu: kokia jo prigimtis, kilmė, sąmonė ir paskirtis.
Kalbiniu požiūriu sophia čia nurodo ne abstraktų mokslinį žinojimą (episteme), o gyvą, vidinį supratimą, kuris jungia protą, patirtį ir moralinę intuiciją. Taigi antropozofija – tai ne tiesiog „mokslas apie žmogų“, o išmintingas žmogaus pažinimas, paremtas tiek racionaliu mąstymu, tiek dvasiniu suvokimu.
Vėliau šis terminas įgijo platesnę reikšmę, ypač per Rudolfo Šteinerio (1861–1925) veiklą. Jis antropozofiją apibrėžė kaip „žinojimą, kylantį iš žmogaus dvasios ir vedantį prie pasaulio dvasios pažinimo“. Šteinerio sistemoje tai tapo visos dvasinės filosofijos, švietimo, meno ir net žemdirbystės kryptimi – mėginimu sujungti mokslą, meną ir religiją į vieną visumą.
Tačiau žodis antropozofija egzistavo ir anksčiau už Šteinerį. Jį vartojo dar Paracelsus (XVI a.), kuris kalbėjo apie „antropozofinį pažinimą“ kaip apie žmogaus gebėjimą suvokti gamtos paslaptis per savo vidinę dvasią. Kai kuriuose renesanso tekstuose jis reiškė „žmogaus ir kosmoso vienybės išmintį“.
Mažai kas žino, jog antropozofija stipriai paveikė šiuolaikinę pedagogiką ir net žemdirbystę. Pavyzdžiui, biodinaminis ūkininkavimas, kurį propaguoja šios idėjos, remiasi kosminiais ritmais ir planetų įtaka augalų augimui. Tai tarsi bandymas sugrąžinti senovinį ryšį tarp žemdirbio ir gamtos dvasios. Šteineris taip pat kūrė unikalią architektūrą, kurioje pastatai neturi aštrių kampų, nes tikėjo, kad kreivės geriau dera su žmogaus energetiniu lauku. Tai nėra religija su griežtais dogminiais įsakymais, o veikiau kvietimas kiekvienam tapti savo paties dvasiniu tyrinėtoju, kuris per asmeninę patirtį atranda ryšį su dieviškąja visatos tvarka.