Judo Tomo darbų palimpsestas (Acts of Judas Thomas Palimpsest Fragments): apokrifinis lobis, paslėptas po šventųjų moterų istorijomis.
Įsivaizduokite storą, senovinį pergamento tomą, ant kurio vienas tekstas slepia kitą – tarsi knyga, turinti slaptą puslapį, kurį galima perskaityti tik specialia šviesa ar cheminėmis priemonėmis. Būtent toks yra palimpsestas (graik. palimpsestos – „vėl nugremžtas“ arba „iš naujo ištrintas“). Tai rankraštis, kurio originalus tekstas buvo sąmoningai ištrintas arba išplautas, o ant jo užrašytas naujas turinys. Pergamentas viduramžiais buvo labai brangi medžiaga – jį gamindavo iš avių, ožkų ar veršių odos, o vienas didelis kodeksas galėjo pareikalauti kelių šimtų gyvūnų. Todėl kai tekstas tapdavo „nebereikalingas“ – pavyzdžiui, pasenęs apokrifinis kūrinys ar tiesiog vietos stokojant – jį tiesiog „perdirbdavo“. Raštininkai nubraukdavo rašalą peiliuku ar kempine, išplaudavo lapus kalkėmis ar pienu, išlygindavo ir vėl rašydavo.
Tačiau rašalas niekada visiškai neišnyksta. Net ir po šimtmečių apatinis sluoksnis lieka – vos įžiūrimas, išblukęs, tačiau mokslininkams jis tampa tikru lobiu. Palimpsestai yra ypatingi tuo, kad saugo tai, ko kitaip nebūtų išlikę. Jie leidžia tyrinėti ne tik turinį, bet ir tai, kaip keitėsi raštas, kalba, teologija ir net ekonomika. Tai dviejų epochų susitikimas viename lape, laiko kapsulė ir mokslinis detektyvas viename. Būtent toks yra įdomus ir svarbus ankstyvosios sirų krikščionybės palikimas – Judo Tomo darbų palimpsestas, dar žinomas kaip Acts of Judas Thomas Palimpsest Fragments. Tai sirų kalbos rankraštis, kuriame po vėlesniu raštu išliko ankstyvoji apokrifinės knygos „Apaštalo Tomo darbai“ (arba „Judo Tomo darbai“) versija.
Skirtingai nuo kanoninių Evangelijų, šis tekstas nėra Biblijos dalis – tai vienas ankstyviausių ir įtakingiausių krikščioniškųjų apokrifų, pasakojantis apie apaštalo Tomo (Judo Tomo, Jėzaus dvynio) misiją Indijoje. Šie fragmentai dažnai minimas kartu su kitais garsiaisiais Sinajaus palimpsestais būtent dėl savo unikalios vertės ankstyvosios Rytų krikščionybės ir apokrifinės literatūros studijoms.
Kas parašyta rankraštyje ir kas yra tas paslėptas tekstas?
Originalus (apatinis, paslėptas) tekstas datuojamas V–VI a. (apie 450–550 m. po Kr.). Tai ne pilnas kūrinys, o fragmentai iš kelių „quire“ (sąsiuvinių) to paties garsiojo Sinajaus kodekso. Paslėptas tekstas išsaugojo dalis „Apaštalo Tomo darbų“ – dramatiškos ir mistinės istorijos, kurioje apaštalas Judas Tomas (sirų tradicijoje vadinamas Jėzaus dvyniu) siunčiamas skelbti Evangeliją Indijoje. Knygoje gausu stebuklų, krikštų, egzorcizmų, himnų ir gilių teologinių dialogų. Ji atskleidžia ankstyvąją sirų krikščionybę: asketiškumą, dvasingumą ir unikalią Tomo kaip „dvynio“ sampratą.
Šie fragmentai yra vieni seniausių išlikusių sirų kalba „Tomo darbų“ liudijimų. Nors pilna sirų versija žinoma iš vėlesnių rankraščių, šie palimpsesto lapai leidžia pamatyti tekstą beveik tokį, koks jis skambėjo ankstyviausiais amžiais – prieš redagavimus ir pataisymus, kurie vėliau „išvalė“ kai kurias encratitines (asketiškas) idėjas.
Viršutinis (vėlesnis) tekstas parašytas apie 778 m. Tai tas pats, kaip ir kituose Sinajaus palimpsesto dalyse: „Šventųjų moterų išrinktosios istorijos“ – kankinių ir šventųjų moterų biografijos (pvz., Teoklės, Eugenijos, Pelagijos ir kt.), taip pat trumpas tikėjimo išpažinimas ir Efraimo Sirijiečio eilės. Šį tekstą perrašė vienuolis Jonas Atsiskyrėlis. Kodėl taip nutiko? VIII a. pergamentas buvo brangi retenybė, o apokrifiniai tekstai kartais buvo laikomi mažiau aktualiais nei šventųjų gyvenimai, skirti kasdieniam vienuolių pamaldumui.
Kaip atrastas ir kas jį „atgaivino“?
Rankraštis atrastas 1892 m. Šv. Kotrynos vienuolyne Sinajuje tų pačių škotų mokslininkių seserų – Agnes Smith Lewis ir Margaret Dunlop Gibson. Jos iškart pastebėjo palimpsestą ir nufotografavo visą tomą. Grįžusios į Angliją, komanda (įskaitant F. C. Burkittą) transkribavo ne tik Evangelijas, bet ir šiuos „Tomo darbų“ fragmentus. 1900 m. Burkittas parengė ir išleido specialų priedą su sirų tekstu, anglišku vertimu ir komentarais – tai tapo pagrindiniu šaltiniu visiems vėlesniems tyrimams. Be jų darbo šie ankstyvi apokrifo liudijimai būtų likę amžinai paslėpti po viršutiniu sluoksniu.
Kokia rankraščio reikšmė šiandien?
Judo Tomo darbų palimpsestas – ne tik techninis artefaktas. Jis yra gyvas liudijimas, kaip ankstyvoji sirų Bažnyčia (Edesos regione) puoselėjo unikalias tradicijas apie apaštalą Tomą, kurį laikė ne tik apaštalu, bet ir mistiniu Jėzaus dvyniu. Tekstas padeda suprasti, kaip krikščionybė plito už Romos imperijos ribų – į Persiją ir Indiją – per pasakojimus, kupinus stebuklų ir gilių dvasinių įžvalgų. Palyginti su graikiškomis versijomis, sirų fragmentai rodo originalią kalbą ir ankstyvąsias encratitines tendencijas (pabrėžiančias skaistumą ir asketizmą).
Kaip ir kiti palimpsestai, šis rankraštis primena, kad net apokrifiniai tekstai – nors ir neįtraukti į kanoną – buvo gyvi ankstyvosios Bažnyčios gyvenime. Jie buvo perrašinėjami, saugomi ir kartais „aukojami“ naujiems tikslams, tačiau jų mintys neišnyko. Šiandien jie padeda mokslininkams rekonstruoti, kaip sirakalbių krikščionys suprato Jėzaus mokymą ir apaštalų misiją.
Šis rankraštis nėra tik dulkėtas senovės reliktas. Jis – gyvas tiltas tarp pirmųjų sirų krikščionių bendruomenių ir mūsų dienų. Kaskart, kai tyrėjai naršo jo lapus, jie atranda naujų niuansų apie tai, kaip apokrifinės istorijos formavo tikėjimą Artimuosiuose Rytuose. Tai priminimas, kad net per „ištrynimus“ ir perrašymus senosios žinios išlieka – kartais paslėptos, bet visada laukiančios, kol bus atrastos iš naujo.