Ibrahimas (arabiškai إبراهيم – Ibrāhīm, hebrajiškai אַבְרָהָם – Avraham, lotyniškai Abraham, graikiškai Ἀβραάμ – Abraám) – vienas iškiliausių ir gerbiamiausių pranašų pasaulio religijų istorijoje, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo protėviu. Lietuviškai dažniausiai vadinamas Abraomas, bet islamo tradicijoje vartojamas vardas Ibrahimas.
Ibrahimas gimė senovės Mesopotamijoje, tradiciškai – Uro mieste (dabartinis Irakas), maždaug XIX–XVIII a. pr. Kr. Jis buvo Teracho sūnus. Dievas pašaukė Ibrahimą palikti gimtinę ir vykti į Kanaano žemę, kur jam buvo pažadėta tapti „daugelio tautų tėvu“. Ši sandora laikoma viena svarbiausių religijų istorijoje: žydai, krikščionys ir musulmonai laiko jį savo dvasiniu protėviu.
Svarbiausi gyvenimo įvykiai ir darbai
– Tikėjimo kelionė: Ibrahimas garsėja savo paklusnumu ir tikėjimu Dievo pažadui. Net senatvėje, kai su žmona Sara ilgai neturėjo vaikų, jis patikėjo Dievo žodžiu, kad taps gausių tautų pradininku.
– Sandora ir apipjaustymas: Dievas užmezgė su Ibrahimu sandorą, kurios ženklu tapo apipjaustymas – ši tradicija iki šiol gyva tiek žydų, tiek musulmonų bendruomenėse.
– Izaoko ir Izmaelio gimimas: Abraomo sūnus Izaokas, gimęs iš Saros, laikomas žydų protėviu, o Izmaelis, gimęs iš tarnaitės Hagaros – arabų ir musulmonų protėviu.
– Aukos išbandymas: Vienas dramatiškiausių pasakojimų – Dievas liepia Ibrahimu paaukoti mylimą sūnų. Ibrahimas klusniai paklūsta, tačiau Dievas paskutinę akimirką sustabdo jį ir dovanoja aviną aukai. Islamo tradicijoje dažniausiai minima, kad tai buvo Izmaelis, krikščionių ir žydų – Izaokas.
Islamo tradicijoje Ibrahimas yra vienas iš didžiųjų pranašų, laikomas pirmuoju monoteistu (tikrojo Dievo garbintoju). Jis drauge su sūnumi Izmaeliu pastatė šventąją Kaabą Mekoje, kurios link kasdien meldžiasi musulmonai visame pasaulyje. Kiekvienais metais Hadžo metu musulmonai mini Ibrahimo atsidavimą Dievui, simboliškai aukodami gyvulį (Eid al-Adha šventė).
Citatos:
– „Aš padarysiu tave daugelio tautų tėvu.“ (Pradžios knyga 17,4)
– „Viešpats pasakė: Išeik iš savo šalies… į žemę, kurią tau parodysiu.“ (Pradžios knyga 12,1)
– „Mes paskyrėme jam (Ibrahimu) dorybės žodį pasaulyje ir jis bus viena iš teisiųjų (paskutiniajame gyvenime).“ (Koranas 16:120–122)
Ibrahimo vardu vadinama trijų pagrindinių pasaulio religijų šaka – „abraominės religijos“ (judaizmas, krikščionybė, islamas). Jo istorijos tapo tikėjimo, pasitikėjimo, ištikimybės Dievui ir žmogiškosios drąsos simboliu. Ibrahimas dažnai minimas kaip svečių priėmimo, taikos ir svetingumo pavyzdys.
Jis mirė sulaukęs gilios senatvės, palaidotas Machpelos oloje (dabar Hebronas, Palestina), kuri iki šiol yra viena švenčiausių vietų žydams, krikščionims ir musulmonams.
Įdomybės:
– Islamo tradicijoje Ibrahimas buvo pirmasis, kuris sunaikino stabus ir paskelbė apie vienintelio Dievo egzistavimą.
– Jis laikomas ir pranašų, ir patriarchų protėviu: per jį giminystę seka Mozė, Jėzus, Muhamedas ir daugelis kitų.
Nors Ibrahimas gyveno prieš tūkstančius metų, jo pasitikėjimo ir drąsos istorija iki šiol įkvepia tikinčiuosius ieškoti Dievo, nebijoti keisti savo gyvenimo ir pasitikėti net tada, kai viskas atrodo neįmanoma.