Hipolitas Romietis (lot. Hippolytus Romanus; apie 170–235 m.) – vienas ryškiausių, prieštaringiausių ir kartu paslaptingiausių III a. pradžios Bažnyčios veikėjų. Jis buvo teologas, biblinio egzegeto pradininkas, liturginių tekstų kūrėjas, ereziologas ir… pirmasis istorijoje dokumentuotas antipopas. Šiandien Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčios jį gerbia kaip šventąjį kankinį (minimas rugpjūčio 13 d.), tačiau jo gyvenimas – tai tikras dramos, schizmos ir susitaikymo romanas.
Apie Hipolito kilmę žinoma labai mažai. Gimė tikriausiai Rytų provincijose (gal Mažojoje Azijoje). Jo graikų kalba – itin gryna, stilistika rodo puikų išsilavinimą. Manoma, kad jaunystėje galėjo būti šv. Ireniejaus Lioniečio (†202 m.) mokiniu – tai vienintelis tvirtesnis ryšys su ankstesne karta. Apie 200–205 m. atvyko į Romą ir greitai tapo įtakingiausiu presbiteriu bei pamokslininku.
Antipopo drama (217–235 m.)
Romos Bažnyčia III a. pradžioje išgyveno sunkius laikus: persekiojimai, vidiniai ginčai dėl atgailos griežtumo ir Kristaus prigimties. Hipolitas tapo griežtosios linijos lyderiu:
- Kritikavo popiežių Zefiriną (199–217 m.) ir ypač Kalistą I (217–222 m.) už „per švelnų“ požiūrį į atgailą (priimdavo atgal į Bažnyčią sunkius nusidėjėlius).
- Kaltino juos „monarchianizmu“ (per dideliu Dievo vienybės pabrėžimu, neigiančiu Logoso asmeniškumą).
- 217–222 m. dalis Romos bendruomenės atskyrė jį kaip „tikrąjį vyskupą“ – taip atsirado pirmoji dokumentuota schizma ir pirmasis antipopas.
Hipolitas vadovavo savo bendruomenei apie 15 metų. Jo šalininkai turėjo atskirą Eucharistiją, atskirą kapines (Via Tiburtina katakombos) ir net savo šventųjų kalendorių.
Imperatoriaus Maksimino Trako persekiojimai (235 m.)
235 m. naujas imperatorius Maksiminas Trakas pradėjo trumpą, bet žiaurų krikščionių persekiojimą. Tais pačiais metais buvo suimti ir ištremti į Sardiniją („žaliąjį pragarą“ – kasyklas):
- oficialus popiežius Pontianas (230–235 m.),
- ir antipopas Hipolitas.
Kalėjime abu susitaikė. Pontianas atsisakė sosto, Hipolitas pripažino savo klaidą. Abu mirė nuo kasyklų darbų ir kankinimų. 236 m. jų kūnai buvo parvežti į Romą ir palaidoti su didžiausiomis iškilmėmis:
- Pontianas – Šv. Kalisto katakombose,
- Hipolitas – Via Tiburtina kapinėse.
Nuo to laiko abu šventieji – retas susitaikymo pavyzdys Bažnyčios istorijoje.
Pagrindiniai kūriniai (išlikę ir prarasti)
Hipolitas – vienas produktyviausių III a. rašytojų. Jo statula (dabar Vatikano muziejuje) turi iškalinėtą katalogą – 47 veikalai. Išliko tik dalis:
- „Visų erezijų paneigimas“ (Refutatio omnium haeresium, dar vadinama Philosophumena)
10 knygų „gnostikų enciklopedija“.
Pirmos 4 knygos – graikų filosofai kaip „gnostikų šaltinis“.
5–9 knygos – išsamiausias II a. gnostikų aprašymas: simoniečiai, naasenai, setianai, peratai, justiniečiai, Bazilidas (365 dangūs), Valentinas (30 aeonų).
Tai vertingiausias šaltinis – be jo nežinotume 80 % gnostinių detalių. - „Apaštalinė tradicija“ (Traditio Apostolica)
Pirmasis žinomas Bažnyčios liturginis ir kanoninis dokumentas (apie 215 m.).
Aprašo: krikštą, Eucharistiją, vyskupų rinkimą, diakonų pareigas.
Ilgai buvo laikomas „Hipolito kanonu“ ir naudojamas kaip šaltinis rekonstruoti III a. Romos liturgiją. - Egzegzė
Pirmasis hebrajiškas Danieliaus knygos komentaras graikų kalba („Komentaras į Danielių“).
Komentarai į Giesmių giesmę, Psalmyną, Pranašus. - Chronikon
Pirmoji krikščioniškoji pasaulio chronologija – nuo pasaulio sukūrimo iki 234 m. - Prieš Noetą – antipataristinis traktatas.
Religinė reikšmė ir palikimas
- Pirmasis aiškus Logos kristologijos formuotojas („Žodis – antras Dievo asmuo“).
- Griežtas atgailos šalininkas – jo pozicija paveikė novatianus.
- Jo „Prieš erezijas“ – „gnostikų WikiLeaks“: be jo nežinotume nei „Trimorfės Protennojos“, nei Bazilido 365 dangų, nei „penkių antspaudžių“ ritualo.
- Statula Romoje – garsioji „Sėdintis Hipolitas“ – iš tikrųjų perdirbta antikinė moters statula, ant kurios III a. iškaltas Hipolito kūrybos katalogas.
Hipolitas – žmogus, kuris kovojo su popiežiais, rašė prieš erezijas ir galiausiai mirė šventuoju šalia savo priešo. Jo gyvenimas – drama, jo tekstai – lobynas. Pirmasis antipopas tapo šventuoju, o jo „Visų erezijų paneigimas“ – raktu į prarastą gnosticizmo pasaulį. Tik Bažnyčioje taip būna.