Vardas Filostratas yra graikiškos kilmės ir priklauso keliems žymiems Antikos sofistams bei rašytojams, tačiau pats žodis turi aiškią, lengvai išskleidžiamą etimologiją. Originali graikiška forma yra Φιλόστρατος (Philostratos). Šis vardas sudarytas iš dviejų dalių: phílos (φίλος) – „mylintis“, „draugiškas“, ir stratós (στρατός) – „kariuomenė“, „karo žygis“. Taigi pažodžiui vardas reiškia „tas, kuris myli kariuomenę“ arba „draugiškas kariams“. Antikoje tokie vardai buvo įprasti – jie perteikdavo ne tik šeimos tradicijas, bet ir tam tikrą socialinį idealą: ištikimybę, drąsą, ryšį su polio gynyba.
Vardą Filostratas nešiojo keli garsūs rašytojai, tačiau labiausiai žinomas yra Filostratas Vyresnysis, III a. sofistas, parašęs Vita Apollonii – išsamų Apolonijaus iš Tianos gyvenimo aprašymą. Jo kūryba jungia retoriką, filosofiją ir literatūrinę biografiją, o pats vardas, turintis „karo draugo“ prasmę, kontrastuoja su jo tekstų pobūdžiu: vietoje mūšių jis aprašė išminčių, keliautojų ir filosofų pasaulį. Vis dėlto graikiškoji vardų tradicija dažnai buvo simbolinė, todėl Filostrato vardas šiandien pirmiausia siejamas ne su kariuomene, o su vienu svarbiausių vėlyvosios Antikos literatūros korpusų.
Filostratas Vyresnysis (Philostratus the Elder, Φιλόστρατος ὁ πρεσβύτερος)
III a. po Kr. gyvenęs sofistas ir rašytojas, geriausiai žinomas kaip Vita Apollonii autorius. Jis priklausė antrajai sofistikai – literatūriniam judėjimui, kuris pabrėžė retoriką, stilių ir kultūrinę graikų tapatybę Romos imperijoje. Filostratas Vyresnysis sukūrė išsamų Apolonijaus iš Tianos gyvenimo pasakojimą, kuriame filosofas vaizduojamas kaip išminčius, keliautojas ir stebukladarys. Šis veikalas tapo vienu svarbiausių pagoniškosios tradicijos tekstų vėlyvojoje Antikoje.
Filostratas Jaunesnysis (Philostratus the Younger, Φιλόστρατος ὁ νεώτερος)
Tai Filostrato Vyresniojo giminaitis, taip pat sofistas, gyvenęs III a. Jis tęsė šeimos literatūrinę tradiciją ir parašė Erotes („Meilės dialogai“) – elegantišką retorinį kūrinį apie meilės prigimtį, grožį ir jausmų filosofiją. Nors jo darbai mažiau žinomi nei Vyresniojo Filostrato, Jaunesnysis išsiskiria lengvesniu, žaismingesniu stiliumi ir subtiliu psichologiniu žvilgsniu.
Lemnijų Filostratas (Philostratus of Lemnos, Φιλόστρατος Λήμνιος)
Šis Filostratas, tikriausiai Filostrato Jaunesniojo sūnus arba anūkas, garsėja veikalu Eikones („Paveikslai“), kuriame aprašomi tariami paveikslai galerijoje Neapolyje. Tai literatūrinė ekfrasis – meninių vaizdų aprašymo žanras, leidžiantis skaitytojui „matyti“ meną per žodžius. Lemnijų Filostratas laikomas vienu geriausių antikinės ekfrastikos meistrų, o jo tekstai svarbūs tiek menotyrai, tiek retorikos istorijai.
Filostratas iš Atėnų (Philostratus of Athens)
Mažiau žinomas, bet šaltiniuose minimas sofistas, gyvenęs II–III a. sandūroje. Jis taip pat priklausė sofistų tradicijai ir, kaip manoma, dėstė retoriką bei filosofiją. Nors jo kūriniai neišliko, antikiniai autoriai jį mini kaip talentingą oratorių ir vieną iš Filostrato giminės, kuri kelias kartas išlaikė sofistikos prestižą.