Empedoklis iš Akraganto (gr. Ἐμπεδοκλῆς, apie 494–434 m. pr. Kr.) – vienas spalvingiausių ikisokratinių filosofų, gyvenęs Sicilijos graikų mieste Akragante (dabar Agrigentas). Jis buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, gydytojas, oratorius, stebukladarys ir net save laikė dievu. Legenda pasakoja, kad mirė įšokdamas į Etnos kraterį – norėjo įrodyti savo nemirtingumą (arba kad žmonės manytų, jog buvo paimtas į dangų).
Biografija ir legenda
Gimė turtingoje aristokratų šeimoje. Buvo demokratijos šalininkas – padėjo nuversti tironą ir atsisakė valdžios, kai jam siūlė karaliaus vainiką. Pasakojama, kad keliavo apsirengęs purpuriniais drabužiais, su auksiniu vainiku, gydė žmones, kėlė „mirusiuosius“, sustabdė vėją aukodamas asilą. Žmonės jį garbino kaip dievą ar pranašą.
Mirė apie 434 m. pr. Kr. Trys pagrindinės legendos:
- Įšoko į Etnos kraterį – ugnikalnis išmetė jo bronzinę sandalą.
- Pakilo į dangų vežimu.
- Nuskendo jūroje.
Mokymas: keturios stichijos ir dvi jėgos
Empedoklis pirmasis suformulavo klasikinę keturių elementų teoriją, kuri vėliau perėmė Platonas ir Aristotelis:
- Ugnis
- Oras
- Vanduo
- Žemė
Šie keturi „šaknys“ (ῥιζώματα) amžini, nekintantys ir nesukuriami. Viskas pasaulyje – tik jų mišinys skirtingomis proporcijomis.
Du varikliai:
- Meilė (Φιλότης, Philotēs) – jungia, suartina.
- Neapykanta (Νεῖκος, Neikos) – skaldo, atskiria.
Pasaulis cikliškas: Meilė viską sujungia į vienį (Sfera), Neapykanta išskiria – ir atvirkščiai. Šitas ciklas amžinas. Žmogus – mažas kosmoso atspindys: kraujas – visų keturių elementų mišinys, širdis – ugnis ir t. t.
Poetinė forma
Empedoklis rašė hegzametru – kaip Homeras. Išliko apie 450 eilučių iš dviejų poemų:
- „Apie gamtą“ (Περὶ φύσεως)
- „Apvalošimai“ (Καθαρμοί)
Citata iš „Apie gamtą“:
„Iš keturių šaknų viskas gimsta:
šviečianti Dzeuso ugnis,
Hera – gyvybę nešantis oras,
Haidės – žemė,
Nestis – drėkinantis vanduo.“
Religinės ir mistinės idėjos
Empedoklis save laikė kritusiu dievu, atgimstančiu per daugybę kūnų:
„Aš buvau berniukas ir mergaitė, krūmas, paukštis ir nebylus žuvis jūroje.“
Jis mokė sielos persikūnijimo (metempsichozė), draudė valgyti mėsą ir pupas (nes jose gali būti protėvių sielos). Sakė, kad žmogus turi tapti tyras, kad sugrįžtų pas dievus.
Įtaka
- Platonas ir Aristotelis perėmė keturių elementų teoriją.
- Jo kosmoso ciklas ir meilės/neapykantos jėgos – pirmas dualizmas vakarietiškoje filosofijoje.
- Mistinėje tradicijoje – vienas pirmųjų „šamanų-filosofų“.
Empedoklis – ugnis ir poezija viename. Jis sakė: „Aš – nemirtingas dievas, nebe mirtingasis.“ Ir įšoko į Etną – kad įrodytų. Ugnikalnis išmetė tik bronzinę sandalą. Gal taip ir turėjo būti.