Efesas (dabar Selçuk, Turkija) – vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės centrų Mažojoje Azijoje. I a. pabaigoje–II a. pradžioje čia gyveno viena didžiausių ir įtakingiausių krikščionių bendruomenių – jai skirtas ir Efeso laiškas (gr. Πρὸς Ἐφεσίους), viena gražiausių ir teologiškai giliausių Naujojo Testamento knygų.
Efeso miestas ir jo krikščioniškoji reikšmė
- Didžiausias Jonijos miestas, uostas, kelias į Romą.
- Artemidės (Dianos) šventykla – vienas iš septynių pasaulio stebuklų.
- Aprašyta Apaštalų darbų 19 skyriuje:
Paulius trejus metus (apie 53–56 m.) praleido Efese – ilgiau nei bet kuriame kitame mieste.
Čia įvyko „sidabrininkų maištas“: vietos amatininkai, gaminę Artemidės šventyklėlių kopijas, sukėlė riaušes, nes krikščionybė griovė jų verslą (Apd 19,23–41). - Apaštalas Jonas, pagal tradiciją, gyveno Efese su Marija (Jėzaus motina) paskutinius metus.
- VII ekumeniniame susirinkime (787 m.) Efesas oficialiai pripažintas kaip „Theotokos miestas“ – Marijos miestas.
Efeso laiškas (Laiškas efeziečiams)
Parašytas apie 60–62 m. (arba 80–90 m., jei laikomas „deuteropauliniu“). Autorystė ginčijama, bet tradiciškai priskiriama šv. Pauliui (kalinys Romoje).
Pagrindinės temos – „kosminė krikščionybė“
- Kristus – visatos galva
„Jį (Kristų) Dievas pastatė virš visko – Bažnyčios galva. Bažnyčia – Jo kūnas, Jo pilnatvė“ (Ef 1,22–23).
Pirmą kartą NT aiškiai pasakyta, kad Bažnyčia – ne tik žmonių bendrija, o kosminis Kristaus kūnas. - Žydai ir pagonys – viena nauja žmonija
„Jis iš abiejų padarė viena ir griovė skiriančią sieną“ (Ef 2,14).
Klasikinis tekstas apie susitaikymą ir vienybę Kristuje. - Malda už pažinimą
„Kad pažintumėte meilės plotį, ilgį, aukštį ir gylį“ (Ef 3,18–19) – viena gražiausių NT maldų. - Bažnyčia – Kristaus kūnas ir pilnatvė
„Jam augti į visus dalykus, kuris yra galva – Kristus“ (Ef 4,15). - Šarnyra Dievo ginklai (Ef 6,10–18)
Vienintelė vieta NT, kur išvardyti visi dvasiniai ginklai: tiesos juosta, teisumo šarvai, taikos apavas, tikėjimo skydas, išganymo šalmass, Dvasios kalavijas (Dievo žodis).
Efeso laiškas – „NT karūnos brangakmenis“ (W. Barclay).
Jame:
- Kristus – ne tik Gelbėtojas, bet ir kosminis Valdovas, kuris „užpildo viską visame“ (Ef 1,23).
- Bažnyčia – ne vietinė bendruomenė, o visatos mastu esanti Kristaus pilnatvė.
- Pirmą kartą aiškiai sujungiama asmens išganymas ir kosminis planas.
Dabar Efesas – piligrimų vieta. Išliko:
- Didysis teatras (kur šaukė „Didžioji yra efesiečių Artemidė!“).
- Šv. Jono bazilika (VI a., Justinianas).
- Marijos namai (Meryem Ana Evi) – oficialiai popiežių pripažinta piligrimų vieta.
Efeso laiškas iki šiol – vienas mėgstamiausių liturgijoje, ypač per Bažnyčios vienybės savaitę ir per Velykas.
„Kad jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti… Kristaus meilės pilnatvę“ (Ef 3,17–19) – žodžiai, kurie skamba ir po 2000 metų.