Žydų švenčių pasaulis – tai kalendorius su datomis, gyvas ciklas, kuriame susipina istorija, dvasinė tapatybė, trauma, viltis ir dėkingumas. Nors judaizmas laikomas viena seniausių monoteistinių religijų, jo šventės išliko gyvos ne muziejinėje formoje, o kaip gyvenimo ritmas, kuris jungia namus, bendruomenę ir Dievą. Hebrajiškas kalendorius – mėnulio-saulės, todėl šventės kasmet „keliauja“ Grigaliaus kalendoriuje. Dauguma jų … [Skaityti toliau…]
Šventųjų kankinių diena yra viena iš krikščioniškų švenčių, skirtų atminti tikėjimo kankinius, kurie dėl savo ištikimybės Kristui patyrė persekiojimus ir žiaurią mirtį. Ši diena nėra susijusi su viena konkrečia data, tačiau įvairiose krikščioniškose tradicijose ji minima skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, Katalikų Bažnyčioje lapkričio 1 d. švenčiami visi šventieji, įskaitant kankinius, o spalio 28 d. minimi pirmieji … [Skaityti toliau…]
Šis judaizmo religinis kalendorius apima pagrindines šventes ir liturginius ciklus, kuriuos mini žydų bendruomenės visame pasaulyje – tiek tradiciniai ortodoksai, tiek reformuoti judėjai, tiek pasaulietiškai tapatybę išlaikantys tikintieji. Judaizmas – tai seniausia iš trijų monoteistinių religijų, o šventės rodo tūkstantmetę istoriją, išgyvenimą, dvasinį ciklą ir išėjimą iš vergystės. Nors švenčių datos kasmet kinta, nes remiamasi … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo religinis kalendorius apima svarbiausias šventes ir minėjimus, kuriuos švenčia hinduistai visame pasaulyje, ypač Indijoje, Nepale, Šri Lankoje, Mauricijuje, Indonezijoje bei diasporoje. Hinduizmas – tai viena seniausių pasaulio religijų, kurios kalendorius paremtas mėnulio–saulės ciklu, todėl dauguma švenčių kasmet keičia datas Grigaliaus kalendoriuje. Daugelis švenčių skirti dievų ir deivių gimtadieniams, pergalėms prieš blogį, metų laikų virsmui … [Skaityti toliau…]
Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]
Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]
Atvelykis – tai krikščioniškosios tradicijos šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Ši diena dar vadinama „Baltojo sekmadienio“ vardu arba „Mažosiomis Velykomis“. Tai yra savotiškas Velykų šventės tęsinys, pabrėžiantis prisikėlimo džiaugsmą, bendruomenės vienybę ir Dievo gailestingumą. Atvelykio ištakos siejamos su ankstyvąja Bažnyčios tradicija, kai per Velykų laikotarpį buvo krikštijami katechumenai – tie, kurie ruošėsi tapti krikščionimis. … [Skaityti toliau…]
Alkas – tai ikikrikščioniškoji lietuvių šventvietė, kurioje vyko religinės apeigos ir buvo garbinami dievai bei protėvių dvasios. Šios šventvietės buvo esminė baltų religinės kultūros dalis, atspindėjusi jų pasaulėžiūrą, santykį su gamta ir dieviškumu. Alkas buvo laikomas šventa vieta, kurią žmonės gerbė ir naudojo tik dvasiniams tikslams, vengdami bet kokios kasdienės veiklos. Paprastai alkai buvo įrengiami … [Skaityti toliau…]
Velykų šventės data yra viena iš svarbiausių krikščionių tradicijų, nes ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Tačiau šios datos nustatymas buvo ilgo teologinio, astronominio ir liturginio proceso rezultatas, kuriame dalyvavo ankstyvoji Bažnyčia. Poreikis suderinti Velykų datą kilo dėl skirtingų krikščionių bendruomenių praktikų, kurios šventė Velykas skirtingomis dienomis. Šis nesuderinamumas kėlė įtampą ir trukdė Bažnyčiai veikti kaip vieningai … [Skaityti toliau…]
Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Sausio … [Skaityti toliau…]