Tai skyrius, kuriame pristatomos stačiatikių cerkvės, jų architektūros ypatumai ir religinės tradicijos.
Šiaulių Šv. Petro ir Povilo cerkvė yra reikšmingas stačiatikių maldos namas Šiauliuose, žavintis tiek savo istorine svarba, tiek architektūrinėmis ypatybėmis. Šis religinis statinys rodo stačiatikių bendruomenės dvasinį gyvenimą ir kultūrinį paveldą Šiauliuose bei visoje Lietuvoje. Istorija ir statyba Šiaulių Šv. Petro ir Povilo cerkvė buvo pastatyta XIX amžiuje, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis. Cerkvės … [Skaityti toliau…]
Klaipėdos Šv. Veros, Nadeždos, Liubovės ir jų motinos Sofijos cerkvė yra viena iš nedaugelio stačiatikių šventovių, esančių pajūryje, ir turi ypatingą reikšmę ne tik vietinei stačiatikių bendruomenei, bet ir Klaipėdos miesto religiniam bei kultūriniam gyvenimui. Ši cerkvė, dedikuota trims šventosioms mergelėms – Verai, Nadeždai, Liubovei ir jų motinai Sofijai – simbolizuoja tikėjimo, vilties, meilės ir … [Skaityti toliau…]
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras, dažnai vadinamas tiesiog Kauno soboru, yra vienas iš reikšmingiausių architektūros ir religijos paminklų Lietuvoje. Šis pastatas, esantis Laisvės alėjos gale, puošia Kauno miesto centrą ir yra svarbus tiek stačiatikių bendruomenei, tiek miesto kultūrai. Istorija ir statyba Soboro statyba prasidėjo 1891 metais ir buvo baigta 1895 metais, kai Lietuva buvo … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė yra viena iš svarbiausių Vilniaus ortodoksų šventovių, garsėjanti savo istorine reikšme, architektūros ypatybėmis ir dvasine svarba. Įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, ši cerkvė jau daugelį šimtmečių yra svarbus religinis ir kultūrinis centras, jungiantis Vilniaus ortodoksų bendruomenę. Istorija ir statyba Vilniaus Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė, dar žinoma kaip Pokrovo cerkvė (nuo rusiško žodžio … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė yra svarbus Vilniaus ortodoksų bendruomenės religinis pastatas, turintis ilgametę istoriją ir unikalią architektūrą. Ši cerkvė yra viena iš pagrindinių ortodoksų maldos vietų Lietuvos sostinėje, kuri traukia tiek vietinius tikinčiuosius, tiek lankytojus iš kitų šalių. Istorija ir statyba Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė Vilniuje buvo pastatyta XVIII amžiuje. Ji dedikuota Šv. Nikolajui, … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė yra vienas svarbiausių ortodoksų maldos namų Lietuvoje, turinti gilią ir turtingą istoriją, susijusią su tiek religiniu, tiek kultūriniu gyvenimu Vilniaus mieste. Ši cerkvė yra įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, netoli Aušros vartų, vienoje iš seniausių ir svarbiausių miesto gatvių – Dominikonų gatvėje. Istorija ir statyba Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė buvo pastatyta 15 amžiuje, … [Skaityti toliau…]
Cerkvė yra stačiatikių kapinių, kurios įkurtos 1795 m. Vilniui tapus Vilniaus gubernijos centru. 1838 m. daugiausia pirklio T. Zaicevo lėšomis pastatyta dabartinė cerkvė, finikiečių šventyklos stiliumi. T. Zaicevas netrukus mirė ir palaidotas cerkvės kapinėse. Jo palaidojimo vietoje pastatyta koplyčia. 1896 m. atliktas kapitalinis remontas, pastatyta nauja varpinė. Cerkvė įgavo dabartinį pavidalą. 1914 m. pastatyta Šv. … [Skaityti toliau…]
Šiaulių sentikiai parapiją įkūrė 1993 metais. Jai priklauso apie 800 šeimų. Iš pradžių cerkvė nebuvo, tačiau 1993 m. valdžia perdavė pastatą buvusiame kariniame miestelyje, kurį rekonstravus buvo įkurta cerkvė, pašventinta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Tai ankstyviausias mūrinis statinys buvusiose kapinėse, iškilęs stačiatikių sklypo centre. Cerkvė suprojektuota 1858 m. Vyriausioje kelių ir viešųjų pastatų valdyboje Sankt Peterburge. Pastatas nedidelis, graikiško kryžiaus plano. Statant išplėsta priecerkvio dalis, virš jos iškeltas bokštelis. Nuo prospekto link cerkvės vedė tiesus takas. Iki 1935 m. buvo metropolito katedros cerkvė. Po Pirmojo pasaulinio karo parapijos lėšomis … [Skaityti toliau…]
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių. Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau … [Skaityti toliau…]